Tačiau, panašu, kad kai kuriems elektros tiekėjams tai nė motais. Gyventojams jų siūloma elektra vis brangesnė.
Rekordiškai mažos kainos už elektrą tiekėjams – nė motais
Lietuvos energetikos agentūros specialistai suskaičiavo, kad šiemet mažiausia savaitės vidutinė kaina už elektrą siekė 0,027 Eur/kWh (be PVM). O balandžio 14-ąją fiksuota ir mažiausia elektros dienos kaina biržoje nuo 2018 m. birželio – 0,002 Eur/kWh (be PVM).
Nepaisydami sumažėjusių didmeninių kainų, kai kurie elektros tiekėjai staiga nusprendė kainas padidinti.
Kaip teigė Lietuvos energetikos agentūros specialistai, per vieną savaitę, 2024 m. balandžio 16-ąją, palyginti su 9-ąja, 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi elektros energijos tiekėjai padidino 2,1–6,3 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė.
Nepriklausomų tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo nuo 0,235 Eur/kWh iki 0,241 Eur/kWh (dvi laiko zonos) ir nuo 0,245 Eur/kWh iki 0,251 Eur/kWh (viena laiko zona).
Taip pat padidėjo ir 12 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio vidutiniai tarifai – nuo 0,234 Eur/kWh iki 0,240 Eur/kWh (dvi laiko zonos) ir nuo 0,244 Eur/kWh iki 0,251 Eur/kWh (viena laiko zona).
Taigi, kodėl elektros tiekėjai nusprendė elektrą branginti, nors ji pinga?
Tiekėjai teisinasi, kodėl kainos už elektrą didėjo
„Ignitis“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad bendrovė elektros kainas peržiūri reguliariai.
„Nord Pool“ biržos kainos indikuoja šios dienos situaciją, o nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai yra sudaromi atsižvelgiant į ateities kainas metams, dviems ar dar daugiau.
Kitaip tariant, teikdami naujus pasiūlymus mes orientuojamės ne į tą dieną esančią kainą biržoje, o į tai, kokios elektros energijos kainos bus ateityje. Taigi, kainų pasiūlymai, priklausomai nuo besikeičiančių ateities prognozių, nuolat svyruoja“, – kalbėjo A. Ketlerius.
Bendrovės atstovas teigė, kad štai ankstesnę savaitę visų „Ignitis“ planų kainos buvo mažinamos, o praėjusią – padidintos.
„Kiekvieno tiekėjo atskirai nustatytų papildomų dedamųjų kainos daugiausiai skirtos apsisaugoti nuo rinkos kainų svyravimo. Tiekėjai prisiima riziką ir kainų skirtumo kompensavimą, kai už elektros energiją biržoje mokama brangiau nei ji parduodama vartotojui.
Fiksuotos kainos planai ypatingi tuo, kad leidžia klientui saugiai užfiksuoti tiekimo kainą ilgesniam periodui ir išvengti ženklių kainų svyravimų, todėl tokiuose planuose staigūs ir trumpalaikiai kainų pokyčiai ženkliai neatsispindės. Atitinkamai, jei klientai nori turėti su birža susietą planą ir gauti kainas, kurios yra šiandien biržoje, gali rinktis mūsų Išmanius planus“, – paaiškino A. Ketlerius.
Kaltas oras ir ateitis?
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas naujienų portalui tv3.lt pripažino, kad vidutinės pastarųjų savaičių kaina už elektrą biržoje iš tiesų yra viena žemiausių šiais metais.
Tačiau, pasak jo, tai esą yra „nuolat kintantis dydis“, kuris priklauso ir nuo oro sąlygų, vartojimo netolygumų ar kitų veiksnių.
„Šiuo metu biržos kainos pasižymi ypač dideliais svyravimais paros metu ir tam tikromis valandomis jų skirtumai yra labai dideli – nuo neigiamų kainų nakties metu iki kelis šimtus eurų už megavatvalandę siekiančių ryto ir vakaro metu.
Ką tai reiškia? Kad naktį, kai visi miega ir elektros vartoja labai nedaug, jos kaina yra pati pigiausia. O ryte ir vakare, kai visi ruošiasi į darbus, mokyklas ir grįžta iš jų, elektra smarkiai pabrangsta – kaip tik tomis valandomis, kai jos visiems labiausiai ir reikia“, – aiškino M. Kavaliauskas.
Jo teigimu, dėl to biržos kainos vidurkis, kuris gali atrodyti daug mažesnis už fiksuotą kainą, nėra tiesiogiai proporcingas galutinei kainai, kurią už elektrą moka vartotojai.
„Be to, prie tų valandinių elektros kainų, kurias matome biržoje, dar reikia pridėti ir papildomas valstybės reguliuojamas elektros kainos dedamąsias, kurias moka visi vartotojai.
Tuo metu fiksuota elektros kaina garantuoja stabilumą bet kuriuo paros metu ir net kelis mėnesius ar metus į priekį“, – aiškino M. Kavaliauskas.
Pasak jo, jeigu būtų palyginti brangiausios biržos kainos tam tikromis valandomis su bendrovės siūlomais fiksuotais tarifais, neretai kaina bus pigesnė.
„Tačiau, kalbant apie fiksuotus tarifus reikia suprasti ir dar vieną svarbų dalyką, kodėl jų tiesiogiai negalima palyginti su elektros kainomis biržoje. Pastarosios yra suformuotos dabarties aplinkybių – jau minėtų oro sąlygų, vartojimo ir gamybos balanso bei kitų, o fiksuoti tarifai iš esmės yra prognozuojama kaina ateičiai.
Formuodami tokius elektros pasiūlymus, tiekėjai remiasi ateities sandorių rinka ir vertina visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos elektros kainai ateityje – pusei metų, metams ar keliems į priekį. Pavyzdžiui, dabar, visiškai atsisakius rusiškų dujų, rinkoje ima augti jų kaina, taip pat matome, kad po truputi atsigauna pramonė ir vartojimas, o tai reiškia, kad gali augti elektros paklausa“, – kalbėjo jis.
Kainos didės dar labiau?
M. Kavaliauskas svarsto, kad kainos už elektrą galėtų padidėti ir dar labiau, pavyzdžiui, jei vasarą užklups karščiai.
„Be to, tam tikrų rizikų ir nestabilumo kelia geopolitinė situacija – jei dėl karinių konfliktų nutrūktų tam tikros tiekimo grandinės, tai iš karto gali smarkiai išauginti elektros kainas rinkoje. Visas šias rizikas tiekėjai ir vertina siūlydami fiksuotas elektros kainas kažkuriam laikui į priekį.
Vis tik gyventojams tinkamu metu užfiksavus kainas, tai jiems suteikia saugų apsidraudimą ateičiai, nes jei kažkuri iš rizikų ateityje pasitvirtintų, biržoje kaina smarkiai išaugtų, lygiai taip pat ir tiekėjai jau siūlytų fiksuoti daug brangesnes kainas. Laimėtų tie vartotojai, kurie anksčiau užsifiksavo palankią kainą“, – teigė pašnekovas.
Bendrovės atstovas taip pat sako, kad sezoniškai pavasaris esą yra vienas palankiausių laikotarpių fiksuoti kainą.
„Nes jos, palyginti su kitais metų laikais, dėl gausesnės elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir mažesnio elektros vartojimo būna vienos pigiausių metuose. Na, o mūsų kaip elektros tiekėjo siekis visada yra pasiūlyti klientams kuo konkurencingesnes kainas rinkoje“, – sakė bendrovės specialistas.
Tuo metu „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška sako, kad bendrovė taip pat stebi situaciją rinkoje, o kainos už elektrą esą buvo mažinamos.
„Enefit“ privatiems klientams šiuo metu fiksuotos elektros kainos pasiūlymai svyruoja nuo 21,69 iki 22,89 ct/kWh (pasirinkus vienos laiko zonos tarifą ir ESO planą „Standartinis“), sudarant nuo 3 iki 24 mėnesių trukmės sutartis“, – teigė jis.
J. Areška atkreipia dėmesį, kad greičiausiai elektros kainų pokyčius pajunta tie gyventojai, kurie pasirenka su birža susietą elektros planą.
„Tokiu atveju svarbu nepamiršti, kad kainos biržoje kinta ir šią riziką teks prisiimti pačiam klientui. Su birža susietą planą patartume rinktis tuo atveju, jeigu klientas pasiruošęs aktyviau įsitraukti į elektros energijos suvartojimo valdymą, t. y. vartoti daugiau, kai formuojasi mažesnė valandinė kaina“, – kalbėjo pašnekovas.
Didžiąją dalį elektros pasigaminame patys
Lietuvos energetikos agentūra primena, kad nuo 2024 m. balandžio pradžios galiojanti visuomeninio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,214 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,245 Eur/kWh ir 0,148 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
Balandžio mėnesį garantinio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,196 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,212 Eur/kWh ir 0,161 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Šios garantinio tiekimo kainos yra 6–8 proc. mažesnės už kovo mėnesio kainas.
Pasak agentūros, nacionalinė generacija patenkina rekordiškai didelę šalies elektros energijos poreikio dalį – 77 procentus. Lietuvoje taip pat fiksuojamos ir rekordiškai mažos elektros energijos kainos.
Balandžio 14-ąją, sekmadienį, elektros vidutinė dienos kaina siekė 1,53 Eur/MWh – tai mažiausia kaina nuo 2018 m. gegužės 17 d., kai buvo 1,17 Eur/MWh.
Per savaitę elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 44,6 proc. ir savaitės didmeninė vidutinė elektros kaina buvo mažiausia nuo 2020-iųjų metų gegužės.
