Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.
„Moralas: pas ką pinigai, tas ir sprendžia, už kiek baudžiauninkui jo „kapeikas“ duoti. Šeimyna žvengia: tai gerai, kad išvis „davė“, o galėjai ir skoloje likti nieko negavus“, – rašė moteris.
Jai pritariantys gyventojai komentaruose taip pat piktinosi, kodėl išvis bankams reikia mokėti už disponavimą savo pinigais.
„Dirbu 5 dienas per savaitę, kad į sąskaitą gaučiau juokingą atlyginimą, nes grynais mokėti juk negali. Ir net norėdama išsiimti tuos sunkiai uždirbtus pinigus iš sąskaitos turiu dar kartą susimokėti!? Už nieką!
Vadinasi, aš net neturiu teisių į savo pačios pinigus – jie priklauso bankui. Ir pasirinkimo kito net nėra – mokėk, mokėk ir dar kartą mokėk“, – piktinosi kita moteris.
Kodėl reikia susimokėti už pervedimus?
„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovės Aušrinės Mincienės teigimu, pervedimų atlikimas eurais Europos Sąjungoje (ES) nieko nekainuoja arba gali kainuoti iki keliasdešimties centų – tai priklauso nuo kliento pasirinkto bankinių paslaugų krepšelio.
O už pervedimus kitomis valiutomis į ES nepriklausančių šalių bankus yra taikomas papildomas mokestis, kurio dydis priklauso nuo konkretaus banko kainyno.
Pašnekovės aiškinimu, pinigų pervedimų mokesčiams įtakos turi įvairūs veiksniai: veiklos sąnaudos, patikimų saugumo sistemų palaikymas, pinigų plovimo prevencijos patikra.
Ji pabrėžė, kad visi šie veiksmai yra būtini, kad operacijos būtų apdorojamos saugiai ir efektyviai. Tad įkainiai yra nustatomi tokie, kurie padengtų operacijų kaštus, būtų konkurencingi ir pagrįsti.
Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas nurodė, kad pervedimo mokesčio suma priklauso nuo mokėjimo įvykdymo kaštų, kurie gali skirtis nuo šalies, gavėjo banko, sumos, mokėjimo įvykdymo greičio, taikomų įstatymų reikalavimų, schemoje dalyvaujančių tarpininkų ir pan.
„Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė pridūrė, kad mokėjimų pervedimų kainos priklauso nuo pervedimo krypties. Pasirinkus kasdienių paslaugų krepšelį mokėjimai ES ribose eurais įprastai yra nemokami.
„Jei vis tik prireikia pervesti pinigus už ES ribų, tarkime, į Australiją, tenka mokėti atitinkamus paslaugų mokesčius, nes tokiam pervedimui jau yra pasitelkiami tarptautinių pervedimų paslaugų teikėjai, taikantys savo tarifus.
Pastarieji priklauso nuo pervedamos valiutos, sumos dydžio ir pan. Be to, mokesčio dydis taip pat priklauso nuo pinigų gavėjo banko nustatyto pinigų priėmimo mokesčio, ar jis yra sumokamas siuntėjo, ar gavėjo, ar dalimis tarp siuntėjo ir gavėjo“, – aiškino specialistė.
Kaip sutaupyti naudojantis bankų paslaugomis?
Šiaulių banko atstovas išskyrė SEPA ir ne SEPA mokėjimų mokesčius.
Jo aiškinimu, mokėjimams eurais Europos erdvėje, atliekamiems per SEPA infrastruktūrą, yra taikomi ES teisės aktai, kurie numato, kad kainodara atliekant mokėjimus į visas ES šalis būtų tokia pati kaip ir šalies viduje (šiuo atveju – Lietuvos).
Ne SEPA pervedimai yra atliekami arba ne eurais, arba į SEPA erdvei nepriklausančių valstybių sąskaitas.
A. Kamarauskas nurodė, kad galimybė nemokėti už mokėjimus yra turint paslaugų planus, kuriuos kiekvienas klientas gali pasirinkti pagal save.
Kad banko paslaugoms pigiausia naudotis turint paslaugų planą akcentavo ir SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
Ji įvardijo, kad populiariausias SEB banko paslaugų planas, kainuojantis 1 eurą per mėnesį, suteikia galimybę nemokamai ir neribotai pervesti pinigus eurais, nemokamai pasiimti iki 550 eurų per mėnesį bet kuriame, nebūtinai SEB bankomate ir kt.
I. Dauguvietytė-Daskevičienė paminėjo, kad neturint paslaugų plano europiniam pinigų pervedimui taikomas 0,41 euro mokestis.
„Klientui naudojantis tik banko sąskaita (be paslaugų plano) yra taikomas minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis, siekiantis 1 Eur/mėn.
Todėl visada rekomenduojame savo klientams užsisakyti poreikius labiausiai atitinkantį paslaugų planą, nes taip naudotis kasdienėmis banko paslaugomis visuomet yra pigiau ir patogiau“, – dėstė pašnekovė.
„Citadele“ banko komunikacijos vadovė Aurelija Grikinaitė-Čepėnienė taip pat nurodė, kad naudojantis paslaugų planu klientui atskirai nekainuos nei pinigų įnešimo operacija (iki 10 tūkst. eurų per mėn.), nei momentiniai SEPA mokėjimai.
Kiek tenka susimokėti norint išsiimti grynųjų?
Bankų aiškinimu, gryninamų sumų dydžiai ir mokestis iš jų išgryninimą priklauso nuo pasirinkto paslaugų plano.
Remdamasi „Swedbank“ banko statistika, atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikino, kad planuose nustatytų sumų nemokamai išgryninti pinigus, absoliučiai daugumai klientų, užtenka.
Ji pridūrė, kad viršijus paslaugų plane numatytą sumą ar atliekant grynųjų pinigų paslaugą banko padalinyje yra taikomas tam tikras mokestis.
„Citadele“ banko atstovė atskleidė, kad, priklausomai nuo turimo paslaugų plano, klientai per mėnesį nemokamai visame pasaulyje gali išsigryninti nuo 750 iki 1,5 tūkst. eurų per mėn. Viršijus minėtą sumą, mokestis – nuo 1 proc., kas yra mažiausiai 2 eurai.
A. Grikinaitė-Čepėnienė pridūrė, kad į „Citadele“ bankomatus galima nemokamai įnešti iki 10 tūkst. eurų per mėn., o viršijus minėtą sumą taikomas 0,2 proc. mokestis.
Pasirinkus brangiausią planą Šiaulių banke klientai nemokamai galėtų išsigryninti iki 3 tūkst. eurų per mėnesį viso pasaulio bankomatuose.
„Luminor“ banko atstovės aiškinimu, ar reikės papildomai susimokėti už grynųjų išėmimą, priklauso nuo klientų turimos mokėjimo kortelės tipo, norimos pasiimti pinigų sumos ir pasirinkto bankomato.
Pasak A. Mincienės, mažiausias mokesčio dydis „Visa Debit“ kortelėms – 0,2 proc. nuo sumos (mažiausiai – 0,40 euro), o nemokamai galima išsiimti iki 600 eurų per mėn. „Luminor Black“ kortelėms – 2 proc. nuo sumos (mažiausiai – 3,50 euro) ir nemokamai gali išsigryninti iki 400 eurų per mėn.
SEB banko klientams, kurie naudojasi debeto mokėjimo kortele, bet neturi pasirinkę paslaugų plano, gryninant pinigus bankomate yra taikomas 0,8 proc. (mažiausiai – 1 euro) grynųjų pinigų paėmimo mokestis. Pavyzdžiui, išsigryninus 200 eurų taikomas 1,6 euro mokestis.
Kodėl išvis reikia mokėti už savo pinigų išgryninimą?
Paklausus, kodėl apskritai reikia mokėti už pinigų išgryninimą, „Citadele“ banko atstovė atsakė, kad grynųjų pinigų administravimas bankui nemažai kainuoja: „Kodėl? Vidutinė vieno bankomato kaina yra didesnė nei 20 tūkst. eurų, o tarnavimo laikas yra ribotas.
Bankomatą reikia periodiškai atnaujinti techniškai ir programiškai, jį reikia valyti, taisyti, taip pat kainuoja pinigų inkasavimo bei perskaičiavimo paslaugos, pinigų draudimas, tokios apsaugos priemonės, kaip įsilaužimo atveju pinigus nudažantys specialūs dažai, apsaugos tarnybų paslaugos.“
„Swedbank“ atstovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad paslaugų įkainiai banko padalinyje ir bankomate skiriasi. Mat banko padalinyje pinigams išgryninti yra skiriamas banko darbuotojo laikas.
O bankomate nemokamo išsigryninimo riba yra įvesta todėl, kad didelės sumos reikalauja dažnesnio grynųjų pinigų transportavimo ir bankomatų aptarnavimo.
Šiaulių banko atstovas be visų jau minėtų išlaidų pridūrė ir tai, kad kiekviena operacija bankui kainuoja, nes reikia užtikrinti tinklo prieinamumą, bankomatams naudojama elektra, vietos nuoma ir kt.
Tad kiekvienas bankas, anot A. Kamarausko, įsivertina, ar atliekamų operacijų išlaidos pasidengs ir pagal tai nustato grynųjų pinigų išsiėmimo limitus, papildomus mokesčius.
