Tokį klausimą socialiniame tinkle iškėlė žinoma teisininkė Gabija (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri pasidalijo gelsvo vandens stiklinėje nuotrauka.
„Naktį lijo. Vanduo iš čiaupo – geltonas. Vilnius, Pilaitė. Kaip suprasti?“ – rašė moteris.
Komentatoriai siūlė tokio vandens negerti ir kreiptis į „Vilniaus vandenis“. Jei nereaguoja – paimti mėginį ir jį ištirti privačioje laboratorijoje.
„Galimai vandetiekio sistema – nesandari, jei kaskart po lietaus patenka vanduo į vandentiekio sistemą. Pasiteiraukite artimiausių kaimynų, ar pas juos tokia pati problema.
Tai padėtų išsiaiškinti, kurioje vietoje vamzdynas nesandarus. Tuomet reikėtų aiškintis, kam priklauso vamzdyno dalis, kuri yra nesandari“, – patarė vilnietis Gediminas.
Keli komentatoriai nurodė, kad pas juos kituose miestuose situacija yra tokia pati: vanduo – geltonas, o dar reikia už jį mokėti.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar vanduo gali pagelsti nuo lietaus ir ką tokiu atveju daryti.
Ar dėl nešvaraus vandens gali būti kaltas lietus?
Vandentiekio bendrovės „Vilniaus vandenys“ Gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis visų pirma atkreipė dėmesį, kad gamtinės sąlygos geriamojo vandens kokybei įtakos neturi.
Jo aiškinimu, taip yra todėl, kad „Vilniaus vandenys“ išgauna, paruošia ir tiekia vartotojams geriamąjį vandenį iš 40–245 m. gylio požeminių gręžinių.
Bendrovės „Kauno vandenys“ viešųjų ryšių specialistė Ligita Čeponytė papildė, kad Vandens tiekimo sistema, įskaitant gręžinius, siurblius, gerinimo įrenginius ir vamzdynus, veikia uždaru principu.
Taigi tokie išorės veiksniai, kaip lietus, tiekiamo vandens kokybei įtakos neturi.
Vis tik ji pripažino, kad vandens drumstumas yra gana dažnas ir neišvengiamas padarinys.
Ypač po rekonstrukcijos ar avarijų likvidavimo tinkluose darbų, t. y. sustabdžius ir atnaujinus vandens tiekimą senuose vandentiekio tinkluose.
„Nors didžioji dalis susidrumstusio vandens po atliktų darbų ir yra išleidžiama pro vandens hidrantus, tik nedidelė dalis sudrumsto vandens gali patekti ir į gyventojų čiaupus“, – aiškino L. Čeponytė.
Dėl ko vanduo gali tapti gelsvas?
V. Matonis nurodė, kad viena iš vandens spalvos pasikeitimo priežasčių galėtų būti įvykusi avarija namo vidaus sistemoje arba tinkluose.
Jo aiškinimu, rusvą arba gelsvą vandens spalvą dažniausiai nulemia natūralios vandens sudedamosios dalys: geležies ir mangano dalelės, natūraliai esančios vandenyje.
Didesnė jų koncentracija vandenyje gali atsirasti įvykus avarijai namo vidaus ar išorės tinkluose, taip pat dėl darbų infrastruktūroje.
Anot pašnekovo, nors „Vilniaus vandenų“ vamzdynuose yra tik švarus vanduo, mangano ir geležies sankaupos gali atitrūkti nuo vamzdžių sienelių ir susidrumsti, kai dėl darbų ar avarijos pasikeičia vandens tekėjimo kryptis.
Tačiau jis patikino, kad tai nėra dažnas reiškinys: „Visais atvejais mes reaguojame ir siekiame operatyviai atstatyti vandens kokybę.“
Ar drumzliną vandenį galima gerti?
L. Čeponytė papildė, kad drumstą vandenį sudaro mikroelementai ir mineralai: geležis, manganas, kalcis, magnis ir kt.
Ji patikino, kad jie nėra pavojingi žmogaus sveikatai ar gyvybei, tačiau yra labai nepatrauklios išvaizdos:
„Drumstas vanduo gyventojams nėra pavojingas, tačiau naudoti jį gali būti nemalonu. Todėl tokį vandenį rekomenduojame gerti tik virintą.“
V. Matonis antrino, kad pasikeitusios spalvos vanduo nėra pavojingas, tačiau patarė visuomet apie tai pranešti.
„Pastebėjus pakitusios spalvos geriamąjį vandenį, kviečiame kuriam laikui palikti atsuktą vandens čiaupą ir leisti jam išbėgti.
Jei tai nepadeda, prašome apie tai pranešti „Vilniaus vandenys“ bendruoju tel. 19118“, – nurodė atstovas.
Tuo metu kauniečiams, pastebėjusiems iš čiaupo tekantį drumzliną vandenį, reikia kreiptis bendruoju telefonu 0 800 20000 arba elektroniniu paštu [email protected].
Kaip išsiaiškinti, kodėl vanduo – nešvarus?
L. Čeponytė atskleidė, kad vidutiniškai per mėnesį Avarinė tarnyba gauna apie 50 tokių pranešimų.
Ji nurodė, kad tiekiamo vandens kokybė būna atstatinėjama plaunant vamzdynus per priešgaisrinius hidrantus:
„Plovimo metu iš vamzdyno išleidžiama apie 2–3 m³ sudrumsto vandens. Darbas vidutiniškai trunka apie 1 val.“
V. Matonis ragino visuomet apie tokius atvejus pranešti, kad bendrovė galėtų sureaguoti, ieškoti priežasčių ir, jei spalvos pasikeitimus lemia avarijos centralizuotuose tinkluose, pasirūpintų operatyviu vandens kokybės atstatymu.
„Gavę pranešimą dėl netinkamos vandens kokybės (spalvos, skonio ar kvapo), nedelsiant reaguojame, atvykstame į objekto vietą, įvertiname situaciją.
Esant poreikiui plauname tinklus, imame vandens mėginius, kurie tiriami „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje. Tinklų plovimo darbus ar vandens kokybės tyrimus atliekame nemokamai“, – dėstė atstovas.
Jis pridūrė, kad tais atvejais, kai vandens kokybės pasikeitimą nulemia vidaus tinklai ar problemos juose, apie tai informuojamas pastato administratorius, bendrija ar objekto savininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
