vilniaus vandenys

Neretai manoma, kad mūsų namų kanalizacijos vamzdžiai gali susidoroti su viskuo, ką kartu su nuotekomis į juos išpilame: maisto likučiais, panaudotais riebalais, įvairiomis higienos priemonėmis, popieriniais rankšluosčiais. Vis dėlto, specialistai pastebi, kad daugelis atliekų, kurias neatsakingai nuleidžiame į kanalizaciją, kaupiasi vamzdžiuose, ilgainiui juos užkemša, gadina infrastruktūrą ir gali atnešti nemenkų finansinių nuostolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trečiadienį „Vilniaus vandenys“ pristatė rekonstruotą Vilniaus nuotekų valyklą, į kurią buvo investuoja beveik 52,7 mln. eurų. Didžiausia šalies nuotekų valykla baigė antrąjį rekonstrukcijos etapą, o gamyklos išvalymo geba padidėjo 85 proc. Trečdalį Lietuvos nuotekų sutvarkanti Vilniaus nuotekų valykla per parą gali priimti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalyti 97 tonas teršalų.

Didžiausia šalies vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ trečiadienį pristato  rekonstruotą Vilniaus nuotekų valyklą, į kurią investuota iš viso 52,7 mln. eurų. Dabar baigtas antrasis rekonstrukcijos etapas kainavo 15,3 mln. eurų.

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 22 dienos sostinės gyventojai, palyginti su ankstesniais metais, suvartojo 166 tūkst. kubinių metrų daugiau vandens. Pasak bendrovės „Vilniaus vandenys“, tiek prireiktų pripildyti 66,5 olimpinių baseinų. Bendrovės duomenimis, per visą vasarą pagal vandens suvartojimą labiausiai išsiskyrė pirmoji ir paskutinė birželio savaitės, kai nebuvo lietaus ir vyravo aukšta temperatūra. Tuo metu vasaros rekordas sumuštas liepos 1 d., kai suvartoto vandens kiekis buvo 11 proc.

Pagirių bendruomenei „Medeina“ priešinantis medienos plaušo plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ statybai šalia Vilniaus, „Vilniaus vandenys“ ramina, kad gamykla bus pastatyta saugiu atstumu nuo Pagirių vandenvietės gręžinių ir net avarijos atveju jų nepaveiks. „Pagal „Vilniaus vandenų“ atliktą poveikio vandenvietei vertinimą, jokia Pagiriuose vystoma ūkinė veikla, įskaitant „Homanit Lietuvos“ gamyklą, neturės poveikio Pagirių vandenvietės vandens kokybei.

Nuo pirmadienio „Vilniaus vandenys“ klientams taikys atnaujintus mėnesinio mokesčio įkainius. Butų ir individualių namų gyventojai mokės 5 euro centais daugiau, o bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos mažės 3 euro centais, praneša bendrovė. Mėnesiniu mokesčiu ji vadina geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina.

Paskutinį pavasario mėnesį sostinės gyventojai suvartojo rekordinį vandens kiekį šiais metais. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, gegužės 28 dieną, per parą, vilniečiams buvo patiekta 109,9 tūkst. kub. metrų vandens – dešimtadaliu daugiau nei įprastai. Skelbiama, kad vilniečiams patiekto vandens kiekis, viršijęs 100 tūkst. kub. metrų per parą, gegužę iš viso fiksuotas 12 dienų.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ praneša, kad nuo liepos gyventojams bus taikomi atnaujinti mėnesinio mokesčiai įkainiai. Bendrijoms taikomas mokestis nuo liepos sumažės 3 centais (su PVM), tačiau butų ir individualių namų gyventojams jis brangs 5 centais (su PVM). Pasak „Vilniaus vandenų“, bendrijų ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams, kurių apskaitos prietaisai įrengti bendrijos įvade, nuo liepos mokės mažiau – nuo 1,2 euro su PVM iki 1,17 euro su PVM.

Nuo liepos „Vilniaus vandenys“ klientams taikys atnaujintus mėnesinio mokesčio įkainius. Butų ir individualių namų gyventojai mokės 5 euro centais daugiau, o bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos mažės 3 euro centais, praneša bendrovė. Mėnesiniu mokesčiu ji vadina geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina. Mokestis daugeliui didėja 6,25–7,57 proc.

Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ ekspertai Vilniuje išbandė inovatyvų vamzdynų valymo ledu metodą (angl. Ice Pigging), kuris gali tapti efektyvia ir inovatyvia alternatyva šiuo metu naudojamoms priemonėms. Bandymų metu siekta įvertinti galimybes pasaulyje populiarėjančią ledo technologiją taikyti kasdienėje bendrovės veikloje.

Aplink daugelį Lietuvos miestų galima rasti sodininkų bendrijų. Nemažai jų gyventojų naudojasi bendrais vandens gręžiniais, kurie buvo įrengti dar sovietmečiu. Jiems sugedus gyventojai lieka be vandens, o norėdami vėl jo gauti turi mokėti šimtus tūkstančių eurų. Tuo metu vandens tikėjai ir savivaldybė tik skėsčioja rankomis – esą patys gyventojai kalti, kad laiku nesusitvarkė.

Vienas didžiausių šalyje vandens tiekėjų „Vilniaus vandenys“ ketvirtadienį informavo savo klientus, kad nuo šiol didėja jiems taikomi tarifai. „Mielas kliente, informuojame, kad nuo 2024 m. vasario 1 d. keičiasi tarifas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas“, – rašoma „Vilniaus vandenų“ pranešime.

„Vilniaus vandenys“ žada per 10 m. visame tinkle įdiegti tūkstančius ultragarsinių vandens skaitiklių. Tai padarius, gyventojams nereikės patiems deklaruoti duomenų ir teks pasitikėti technologijomis. Esą taip bus galima sutaupyti daugiau vandens. „Vilniaus vandenų“ numatomos investicijos į infrastruktūrą, vandentiekio skaitmenizavimą ir plėtrą iki 2033 m. viršys 600 mln. eurų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Didžioji dalis gyventojų kiekvieną mėnesį susimoka už komunalines paslaugas. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai per klaidą paslaugų teikėjui laiku nesumokėti keli eurai gali užvirti tikrą peklą. Kliento gali reikalauti susimokėti skolos administravimo mokestį, o to nepadarius – grasinti teismais.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Rimantas (tikras vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų vasario per mėnesį mokės vidutiniškai 15 centų (su PVM) daugiau, ketvirtadienį pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujus „Vilniaus vandenų“ tarifus.

Kasmet Lietuvoje miršta kelios dešimtys tūkstančių gyventojų. Nemaža jų dalis yra pasirašę paslaugų tiekimo sutartis su įvairiomis bendrovėmis – pavyzdžiui, komunalinių, finansinių ar ryšio bendrovėmis ir kt. Dalis jų, tarkime, kai kurie bankai ar „Sodra“, duomenis apie klientų mirtį gauna iš Gyventojų registro. Tačiau kitos įmonės nemato reikalo domėtis, ar jų klientai dar gyvena, ar jau mirė. Tokios įmonės laukia, kada velionio artimieji kreipsis ir patys praneš liūdna žinią.

Vilniaus Pilaitės mikrorajone penktadienio naktį baigta likviduoti vandentiekio avarija, dėl darbų gyventojams dvi naktis būdavo išjungiamas vanduo. Kaip šeštadienį pranešė „Vilniaus vandenys“, magistralinio vandentiekio avarijos likvidavimo darbai pradėti trečiadienį Tolminkiemio gatvėje užfiksavus nuotėkį. Pasak „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovo Viktoro Matonio, atkasus nuotėkio vietą, paaiškėjo, kad avarijai likviduoti reikės didesnių pajėgumų nei planuota.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ baigė 37,4 mln. eurų vertės pirmąjį didžiausios šalyje nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapą. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad iki kitų metų vasaros užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą išvalytas vanduo atitiks aukščiausius Europos standartus.  „Ši diena yra pusiaukelės taškas, kai pusė darbo padaryta, kad Vilniaus nuotekos būtų valomos ne kažkokiu vidutiniu lygiu, o aukščiausiu europiniu lygiu, tai pirmas etapas yra pabaigtas.

Pastaruoju metu Vilniaus gyventojai vėl sulaukia žinučių apie tai, kad bus keičiami jų geriamojo (šalto) vandens skaitikliai ir kurį laiką gali tekti verstis be vandens. Kai kurie gyventojai nesupranta, kodėl prietaisus reikia keisti, jei seni buvo visai neseniai keisti. Taip pat, kiek ir kaip už juos reikės mokėti. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ aiškina, kad skaitikliai keičiami dėl pasibaigusios metrologinės patikros, o už naujus prietaisus gyventojams iš karto ir tiesiogiai sumokėti nereikės.

Naujame daugiabutyje užlieti 12 aukštų, sugadinti liftai, laiptinių apdaila, skęstantys butai ir gausybė rūpesčių. Visa tai – dėl vieno ar kelių darbuotojų klaidos. Pasipiktinę daugiabučio gyventojai spėlioja, argi jiems nereikės ir vėl visko remontuoti iš savo kišenių.  Specialistų teigimu, priklausomai nuo situacijos, žalą atlygina arba draudimas, arba avariją sukėlusi įmonė, o kartais ir pats darbuotojas.

Dizaineris Juozas Statkevičius nebegali slėpti apmaudo dėl vandens, kuris jo namuose senamiestyje iš krano bėga visas purvinas. „Kodėl gerovės valstybėje tiek netvarkos? Kiek galime kentėti?“ – klausia Juozas.  Savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje Juozas Statkevičius dalinasi: „Tipo prisileidau vonią. Koks švarus Vilniaus vanduo! Su kažkokiom nuosėdom, kokio juodumo – košmaras! Nu kurgi tai matyta? Seniau būdavo skaidrus, o dabar juodas. Kokios baisios nuosėdos.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 29,6 mln. eurų pajamų – 48 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (20 mln. eurų). Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) per šešis mėnesius siekė 11 mln. eurų, kai 2022-ųjų pernai sausį–birželį šis rodiklis buvo 3,5 mln.

Karštą vasarą ištroškusiems žmonėms užsukus į pakeleivingą barą ar kavinę vis dar retas pasiūlys nemokamai vandens iš čiaupo. Vandentvarkos įmonės ragina verslus karštą dieną nemokamai pateikti vandens iš čiaupo. Vieni verslininkai jau dabar siūlo citrina ir mėtomis pagardinto vandens iš čiaupo nemokamai, kiti – už centus kainuojantį vandenį plėšia ir 4 eurus.

Vakar Vilniuje duris visuomenei atvėrė įspūdinga ir unikali vieta – nuo šiol bus galima apsilankyti istorinėje unikalioje požeminėje Liepkalnio vandens saugykloje.  Vilniaus miesto savivaldybė vakar pranešė, kad oficialiai Vilniaus vandenys saugyklą perdavė Energetikos ir technikos muziejui. Pastarasis čia organizuos ekskursijas ir kultūrinę veiklą. Duris atvėrė ypatinga vieta „Šiandien Liepkalnio vandens saugykla oficialiai atverta visuomenei.

Vilniuje trečiadienį lankymui atveriamas vienas įdomiausių požeminių Vilniaus statinių – Liepkalnio vandens saugykla. Atidarymo metu Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, didžiausios „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas bei Energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas pristatys atnaujintą Liepkalnio vandens saugyklos koncepciją.

Nuo liepos mėnesio bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus mėnesinius mokesčius. Bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos sumažės 79 euro centais (be PVM), tuo metu butų ir individualių namų gyventojai mokės atitinkamai 1 ir 2 euro centais (be PVM) daugiau. Mėnesiniu mokesčiu yra vadinama geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina, skelbiama pranešime.

Sostinės vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ trečią vasarą kviečia restoranus ir kavines nemokamai vaišinti klientus vandeniu iš čiaupo bei žada prie akcijos prisijungusiems verslams kompensacijas.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ nuo lieps taikys naujus mėnesinius, arba abonentinius mokesčius: bendrijoms jis mažės 79 centais (be PVM), o butų ir individualių namų savininkai mokės atitinkamai 1 ir 2 centais (be PVM) daugiau.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ neturi mokėti 1,4 tūkst. eurų baudos už taršą Neries upėje plastiko atliekomis, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 8 dieną patenkino „Vilniaus vandenų“ skundą ir nusprendė, kad Aplinkos apsaugos departamento skirta bauda yra nepagrįsta.

Nuo kitų metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės daugiau. Įmonės tvirtina, kad kainos būtų augusios ir daugiau, tačiau to pavyko išvengti, nes pačios gaminasi dalį reikalingos elektros. Didmiesčių vandentvarkininkus vienijanti asociacija ramina ir tikina, kad, net ir padidėjusios, Lietuvoje vandens ir nuotekų kainos – vienos mažiausių Europoje.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ privalo sumokėti 3 mln. eurų mokestį už 2014–2018 metais į aplinką neteisėtai išleistus ir nedeklaruotus teršalus, galutinai nutarė teismas.  Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). penktadienį pranešė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio 3-iąją atmetė „Vilniaus vandenų“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti departamento sprendimą bendrovei priskaičiuoti 3 mln. eurų už taršą be leidimo.

Trečiadienį pristatyta didžiųjų Lietuvos miestų vandentvarkos įmonių įkurta asociacija „Vandens jėga“: ji sieks mažinti vandens kainų skirtumus miestuose ar regionuose, spręsti brangstančių energetikos resursų keliamas problemas.

Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 2 proc. iki 20 mln. eurų. Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) siekė 3,5 mln. eurų ir buvo 35,2 proc. mažesnis nei 2021 metų pirmąjį pusmetį, trečiadienį pranešė įmonė.  Anot jos, mažėjimą lėmė stipriai augantys mokesčiai dėl indeksavimo ir staigus elektros energijos kainų kilimas.

Jau nuo kito mėnesio pradžios vilniečiai ir kitų miestų gyventojai už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą mokės dešimtadaliu daugiau. Kaip informuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams yra nustatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, kuri kasmet yra perskaičiuojama.

Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vandenys“ diegia gertuvių tinklą šalia atnaujintų mokyklų aikštynų. Šiuo metu Vilniaus miesto gertuvių žemėlapis yra pasipildęs 4 naujomis gertuvėmis, dar 7 vandens fontanėlius planuojama įrengti per šiuos metus. „Gertuvių tinklą mokyklų stadionuose nusprendėme išplėsti dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, mokyklų aikštynai yra mikrorajonų traukos centrai, kur bendruomenė aktyviai sportuoja, tad geriamojo vandens poreikis yra labai didelis.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ praneša atnaujinanti magistralinio vandentiekio tinklo plovimą sostinės Naujamiesčio mikrorajone. Pirmasis vandentiekio tinklo plovimo etapas prasideda gegužės 31 dieną. Bendrovė šiais metais yra suplanavusi 10 šio rajono vandentiekio tinklo plovimo etapų, kurių pabaiga planuojama rugpjūčio 15 dieną.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ baigė metų pradžioje pradėtą atvirą generalinio direktoriaus konkursą, po kurio iš bemaž 50 pretendentų bendrovės valdyba nauju įmonės vadovu išrinko iki šiol laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjusį Saulių Savicką.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ iki 2030-ųjų tikisi pati pasigaminti visą jai reikalingą elektros energiją. Šiuo metu bendrovė tęsia saulės elektrinių įrengimą ant jos pastatų stogų bei vandenviečių teritorijose.  Įmonė praėjusią savaitę pasirašė 1 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Saulės grąža“, kuri suprojektuos ir įrengs saulės elektrines.

Vilniaus aplinkosaugininkai bendrovei „Vilniaus vandenys“ penktadienį nurodė imtis priemonių, jog būtų sustabdyta tarša į Nerį. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, penktadienį po vidurdienio Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo skundas, kad iš „Vilniaus vandenų" nuotekų tinklų į Neries upę išleidžiamos nevalytos nuotekos.

Iš pareigų traukiasi „Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas.  Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Nusprendžiau palikti „Vilniaus vandenis“, valdyba patvirtino mano prašymą ir šiandien yra paskutinė mano darbo diena čia. Artėjančių švenčių fone darbo kabinete kraunantis daiktus aplanko dvejopas jausmas.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pranešė planuojanti nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrą, kurios vertė siekia 19 mln. eurų. Nutiesus beveik 52 km naujų vandentiekio bei 60 km nuotekų tinklų, bendras prisijungusių prie jų gyventojų skaičius Švenčionyse, Švenčionėliuose, Eišiškėse, Šalčininkuose, Nemenčinėje ir Vilniuje preliminariai sieks daugiau nei 5 tūkst. gyventojų – 2,5 tūkst. prie vandentiekio ir beveik 3 tūkst. prie nuotekų tinklų.

Vilniečiams šis šeštadienio rytas buvo ne itin malonus. „Vilniaus vandenys“ informavo kai kurių sostinės mikrorajonų gyventojus apie vandens tiekimo sutrikimus. Šia žinia „Vilniaus vandenys“ pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Vandens tiekimo sutrikimai Vilniaus mieste. Darome viską, kad kuo greičiau išsiaiškintume šio gedimo priežastis ir atstatytume įprastą vandens tiekimą. Nuoširdžiai atsiprašome už nepatogumus“, – rašoma „Vilniaus vandenys“ paskyroje.

Pastarosiomis dienomis ne vienas sostinės Naujamiesčio rajono gyventojas piktinosi jau kurį laiką namuose tekančiu nešvariu vandeniu. Visgi atsakingos tarnybos atkreipia dėmesį, kad remonto metu vanduo yra tiekiamas kitais būdais. O tie, kam jie nepatogūs, gali susigrąžinti pinigus už netinkamai suteiktą paslaugą ar patirtus nuostolius. Tereikia žinoti, kur kreiptis ir kaip tai įrodyti, sako specialistai.

Teismas nuo 7,56 mln. iki 3,02 mln. eurų sumažino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) skirtą baudą Vilniaus savivaldybės vandentvarkos įmonei „Vilniaus vandenys“ už taršą ftalatais ir fenoliais. „Vilniaus vandenų“ pranešime teigiama, kad teismas konstatavo, jog bendrovė nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokesčio už aplinkos teršimą.

Šiuo metu atliekamas vandens skaitiklių tikrinimas ir jų atnaujinimas daliai vilniečių kelia nepatogumų. Žmonės pasakoja, kad už skaitiklių priežiūrą atsakingos įmonės darbuotojai į namus užsuka iš anksto nepranešę, taip sukeldami nepatogumų ir gyventojams, ir savo darbui. Visgi „Vilniaus vandenų“ atstovė patikina, kad žmonėms pranešimus apie darbuotojų apsilankymus stengiamasi išsiųsti iš anksto.

Ketvirtadienį Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) suderino naujas daugelio pagrindinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kurias teikia vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“, kainas. Nauji tarifai įsigalioti turėtų liepos 1-ąją dieną, juos dar turi patvirtinti savivaldybės.  Daugiabučiuose namuose gyvenantiems privatiems klientams paslaugų kaina sumažės 4 centais – iki 1,32 euro už kubinį metrą.

Įsibėgėjant šiltajam sezonui, gyventojai, turintys nuosavus gręžinius ar šulinius, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamo vandens kokybę, praneša didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“. Įmonė pastebi, kad šuliniuose esantis vanduo dažnai būna užterštas įvairiomis bakterijomis, azoto junginiais ir kitomis žmogaus sveikatai žalą darančiomis medžiagomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugelio namuose yra vandens skaitiklis. Jis matuoja, kiek vandens sunaudojome ir pagal šiuos duomenis mokame mokesčius. „Vilniaus vandenys“ teigia, kad šie įrenginiai – ne amžini, todėl juos periodiškai reikėtų pakeisti. „Vilniaus vandenų“ atstovė spaudai Renata Smalskė skaičiuoja, kad šiuo metu įmonė aptarnauja virš 300 tūkstančių vandens apskaitos prietaisų, o kasmet pakeičia ar įrengia apie 44 tūkstančius. „Vilniaus vandenys“ aptarnauja apie 320 000 vnt. apskaitos prietaisų.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ už pradinę 1,5 mln. eurų kainą parduos dalį Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode, veikiančios Sereikiškių vandenvietės teritorijos su 11 statinių. „Matydami, kad statinių neišnaudojame savo poreikiams, nusprendėme juos perleisti kitiems, tikėdamiesi, kad šioje patrauklioje miesto dalyje bus įrengtos geriausiai miesto gyventojų poreikiams pritaikytos erdvės“, – pranešime sakė „Vilniaus vandenų“ Veiklos planavimo tarnybos direktorius Egidijus Anulis.