O socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė ragina negąsdinti žmonių, palikti kaupiančiuosius ramybėje ir leisti jiems patiems apsispręsti – kaupti toliau ar atsiėmus pinigus išleisti savo reikmėms.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Seimui leidus iš antrosios pensijų pakopos artėjančius dvejus metus atsiimti dalį sukauptų pinigų, šiauliečiai svarsto – verta toliau kaupti ar verčiau nutraukti kaupimą ir atsiimti bent dalį pinigų, ir kur juos išleisti:
„Pasidarysim pirkinį ateities, kelionei.“
„Dėl sveikatos kažką panaudočiau.“
„Dantis reikia susidėti. Protezus padarė, negeri, reikia juos susidėti.“
„Investuosim, indėlius įsidėsim.“
Perspėja, kad kliautis tik „Sodros“ pensija – pavojinga
Tuos, kurie ruošiasi atsisveikinti su antrąja pakopa, komercinių bankų ekonomistai perspėja, kad pasikliauti senatvėje vien „Sodros“ pensija bus pavojinga. Be to, pensijų fondai grąžins tik 60-75 procentų sukauptų pinigų. Likusi suma grįš į „Sodrą“, iš kurios galėsite tikėtis didesnės pensijos senatvėje.
Galimą lietuvių elgseną ekonomistai prognozuoja pagal Estijos gyventojų patirtį, kuomet prieš 4 metus maždaug trečdalis estų nusprendė nebekaupti ir grąžino paskolas, pirko automobilius, buitinę techniką.
Maždaug penktadalį atsiimtų lėšų estai nukreipė į ilgalaikes finansines investicijas, o apie ketvirtadalį santaupų tiesiog išleido vartojimui.
„Tų lėšų tikslas – ilgalaikių senatvės poreikių tenkinimas. Ne trumpalaikėms išlaidoms padengti. Reikėtų ieškoti alternatyvų investuoti – savarankiškai į akcijas ar 3 pakopos pensijų fonduose, vertybinius popierius“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Estijos centrinio banko tyrimas rodo, kad ypač jaunimas daug išlaidavo – daugiau nei pusę lėšų išleido per tris mėnesius. Tad ekonomistas ragina lietuvius toliau kaupti antrojoje pakopoje.
Ir kiti didžiausiuose bankuose dirbantys ekonomistai ragina labai rimtai įvertinti, ar verta trauktis iš antrosios pakopos ir kitąmet nepakliūti į sukčių pinkles, kurie žadės pasakiškas palūkanas.
„Uždirbti daugiau investuojant negu antra pakopa, tikrai sunku, tą gali padaryti mažas procentas visuomenės. Tai finansų sistemos dalyvių darbas yra rodyti, kodėl žmogui neverta pasitraukti, jei jis galvoja apie senatvę ir pensiją“, – kalbėjo ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ragina negąsdinti žmonių
Į tokius bankų ekonomistų perspėjimus socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė atsako, kad patys kaupiantieji geriausiai žino savo poreikius ir kaip pasirūpinti sotesne senatve.
„Didelė dalis kaupiančių antroje pakopoje patiria finansinius iššūkius. Galėdami atsiimti padengia įsiskolinimus, sumažina finansinius iššūkius, patenkina poreikius, kurių negali patenkinti šiuo metu“, – sakė viceministras Eitvydas Bingelis.
Kaupiančiųjų gynėjai tvirtina, kad naudinga toliau kaupti bus tiems, kieno mažos algos, o tiems, kieno alga siekia keletą tūkstančių eurų, esą geriau greičiau atsiimti pinigus, tačiau jų neišleisti, o investuoti į akcijas, jų fondus, kitus vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą.
Viceministras žada gruodį paskelbti specialią būsimos pensijos skaičiuoklę, kuri turėtų padėti apsispręsti, likti ar pasitraukti iš antros pensijų pakopos.
Naujienų agentūros BNS žiemą užsakyta apklausa rodė, kad keturi iš dešimties lietuvių, kaupiančių antroje pakopoje, planuoja iš jos pasitraukti ir atsiimti pinigus, keturi nežino ką daryti, o du planuoja toliau kaupti.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Jie su tais surinktais pinigais uždarbiauja.
O prastam žmogui nuskaičiuojami pinigai labai svarbūs šūda uždirba dar ir nuskaičiuoja reikia gyventi šiandien ir ne visi tos pensijos sulauks.
