Jaunimo nedarbą kartais didina ir valstybės skiriamos socialinės garantijos.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Be to, sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – per metus nukrito 7,5 procentinio punkto ir artėja prie Bendrijos šalių vidurkio. Bet jaunieji bedarbiai vis dar lieka aktualia problema.
Skaičiai – optimistiški
Lietuvos darbo biržos 2012 metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, jaunų bedarbių iki 25 metų buvo įregistruota kone 7 tūkstančiais mažiau nei pernai tuo pačiu laiku. Panevėžio darbo biržos praėjusios savaitės duomenimis, Panevėžio mieste buvo įregistruoti 1 245 jauni žmonės, o nedarbas siekė 9 procentus. Panevėžio rajone registruoti 469 asmenys, nedarbas – 7,9 procento. Daugiausia jų – vyrai. Bendras jaunimo nedarbas yra 8,7 procento, ir didžioji dalis jų buvo absolventai ar abiturientai – 551 absolventas ir 240 abiturientų.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo teigimu, jaunimo nedarbas sumažėjo.
Daliai jaunuolių rudenį būti registruotiems bedarbiais nebeaktualu, nes vasarą įstoja kur nors mokytis. Be to, dalies įdarbinimą pagreitina ir įvairios priemonės, skatinančios jaunų žmonių užimtumą – „Sodros“ įmokų sumažinimas darbdaviams, įdarbinantiesiems pirmą kartą pagal darbo sutartį, ir kitos.
Panevėžyje lengvatomis taip pat gana aktyviai naudojamasi. Vietos Darbo biržos duomenimis, projekte „Jaunimo įdarbinimas“ buvo įdarbinti 65 jaunuoliai – 39 subsidijuojant ir 26 – Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Iš viso projekte dalyvaus 640 jaunuolių: įdarbinimo subsidijuojant priemonėje 370 iki 29 metų, o Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje 270.
Kartu V. Trofimovas neslėpė, kad daliai jaunuolių būti registruotiems Darbo biržoje yra paranku dėl socialinių dalykų. Pavyzdžiui, tie, kurie mokosi neakivaizdžiai, ne visada trokšta dirbti. Pastebėta, kad Darbo biržoje jie registruojasi dėl to, kad būtų drausti privalomuoju sveikatos draudimu ir patiems nereikėtų mokėti už jį.
Negali įsidarbinti dėl įvairiausių priežasčių
Šiemet Panevėžio darbo biržoje daugiausia absolventų registravosi iš Panevėžio profesinio rengimo centro, Panevėžio kolegijos ir KTU. Tai verslo vadybininkai, vadybininkų padėjėjai, viešbučių patarnautojai, reklamos gamybos specialistai, automobilių remontininkai, kompiuterių technikai, statybos, elektros inžinieriai.
Neįsidarbinimo priežastys gali būti įvairios – vieni realiai negauna darbo, kiti nenori dirbti, o reikalingos tik socialinės garantijos, tretiems kliudo savarankiškai įsidarbinti asmeninės aplinkybės.
Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Birutė Dalmantienė teigia, kad absolventų įdarbinimas įtrauktas į aukštųjų mokyklų stebėsenos kriterijus. Jie vertinami ir skaičiuojami jau ne vienus metus. Jei iki 25 procentų įstaigos absolventų neturi darbo, laikoma, kad rodiklis dar geras. Panevėžio kolegija, pasak B. Dalmantienės, tenkina šį rodiklį ir šalies mastu nėra išskirtinė. Jos teigimu, kolegija moko studentus karjeros valdymo, kad vėliau mokėtų eiti pas darbdavį ir būtų lengviau įsidarbinti.
Direktoriaus pavaduotojos pastebėjimu, didesnė problema yra dėl tų, kurie mokosi pagal 3,5 metų programas ir studijas baigia ne pavasarį su dauguma kitų absolventų. „Jie ilgiau „pakaba“ Darbo biržoje – kiti absolventai įsidarbina greičiau“, – sako ji.
Kai kurie studentai mokslus baigia tam, kad gautų diplomą. „Ačiū Dievui, kad tokių nėra daug“, – priduria B. Dalmantienė.
Yra tokių specialybių, kurias baigę absolventai gauna darbo regione, tačiau Panevėžyje jie – nelabai paklausūs.
Daliai būna šokas vėliau. Pasak B. Dalmantienės, ateina studentų, turinčių aukštus balus, mokytis socialinio darbo, puikiai mokosi, yra atviraširdžiai ir su gražiomis iliuzijomis, tačiau vėliau išeina dirbti su rizikos grupės žmonėmis, pamato gyvenimo realybę, o kartu ir atlyginimo dydį.
Nors ir jauni, sąžiningi ne visi
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė teigia, kad abiturientams ir absolventams jokia išskirtinė socialinė parama nenumatyta. Absolventai, užsiregistravę Darbo biržoje, socialinę paramą gauna iš karto, o abiturientai, jei per vasarą niekur neįstoja mokytis ar nesusiranda darbo, paramą gauna tik nuo rugsėjo 1-osios. Jie tik nuo tada nebelaikomi tėvų šeimos nariais. Pasak Z. Ragėnienės, šiuo metu masiškai buvę abiturientai į Socialinės paramos skyrių neina.
„Per vasarą viskas susidėlioja, įstoja į aukštąsias mokyklas. Mokslas yra gana populiarus“, – vedėjo pavaduotoja džiaugiasi, kad jauni žmonės stengiasi įgyti specialybę.
O mokantis bet kokia forma, net jei tai ir derinasi su Darbo biržos keliamais reikalavimais, socialinė parama nepriklauso.
Kartu pastebima, kad kartais norima nuslėpti mokymosi faktą. Z. Ragėnienės teigimu, su absolventais tokių bėdų mažai – tai rimčiau į gyvenimą žiūrintys žmonės. O buvę abiturientai nevengia nepranešti, kad jau yra tapę studentais ar profesinių mokymo įstaigų moksleiviais.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos, apie besimokančiuosius Suaugusiųjų mokymo centre ar profesinėse mokyklose informacija gaunama iš mokinių registro, o apie aukštųjų mokyklų studentus informacija kol kas skyriui neprieinama. Z. Ragėnienė priminė, kad tai tik laiko klausimas – greitai bus informacija ir apie studentus.
Nepaisant to, kad kartais sumeluojama apie mokslus, po kurio laiko yla vis tiek išlenda iš maišo.
„Labai apmaudu, kai jaunas žmogus galvoja, kad tiesa nepaaiškės“, – sako Z. Ragėnienė.
Paaiškėja įvairiausiais būdais – prireikia įvairių pažymų aukštosioms mokykloms, kas nors praneša, patys prasitaria atėję į skyrių. Z. Ragėnienė priminė, kad iš asmenų, apgaudinėjančių Savivaldybę, gali būti paprašyta sugrąžinti gautus pinigus. Ir yra tokių, kuriems teko tai padaryti.
„Gaila, kai jaunas žmogus savarankišką gyvenimą pradeda nuo gudravimų“, – apgailestavo ji.
Vėliau specialistai išgirsta įvairių pasiteisinimų – užmiršau, nepagalvojau. Tačiau parodžius jų pačių ranka užpildytą prašymą, kur nurodyta, jog nesimoko, tebūna tyla.
Daiva SAVICKIENĖ
