zita ragėnienė

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ Laiku neįsidarbinusiesiems rėš dalį pašalpos. Socialinė pašalpa 350 litų – tikrai ne ta suma, už kurią, net ir labai susiveržus diržą, šiais laikais būtų galima mėnesį pragyventi. Tiesa, net į tokią valstybės paramą gali pretenduoti tik vienas gyvenantis ir jokių kitų pajamų negaunantis asmuo. Antram šeimos nariui skiriama mažesnė, o trečiam ir kitiems – dar mažesnė socialinė pašalpa. Netrukus ir per šias išmokas bus brūkštelėta.

Jaunimo nedarbą kartais didina ir valstybės skiriamos socialinės garantijos. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Be to, sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – per metus nukrito 7,5 procentinio punkto ir artėja prie Bendrijos šalių vidurkio. Bet jaunieji bedarbiai vis dar lieka aktualia problema.

Nenumaldomai artėjantis šildymo sezonas sunkiau besiverčiančius panevėžiečius gena į Savivaldybę kompensacijų. Neprognozuojama, kad šie metai papildys gyventojų pinigines, tad savivaldybės netiki sulauksiančios mažiau kompensacijų prašytojų. Gali nutikti atvirkščiai: jei būtų pakeisti dabartiniai teisės aktai, jų pagausėtų.

Černobylio atominės elektrinės sprogimo pasekmės iki šiol sunkiai prognozuojamos. Tos avarijos likvidavime dalyvavusieji, kurie dar išliko gyvi, sveikata pasigirti negali – dauguma jų kenčia nuo sunkių ir vis ūmėjančių ligų. Nors ypatingo dėmesio nei iš valdžios, nei iš visuomenės visai Europai kilusį pavojų tramdę, avariją likvidavę žmonės nesulaukia, vis dėlto jiems sunkiai susirgus yra galimybė gauti vienkartines kompensacijas.

Šildymo sezonas šalies savivaldybėms nebus lengvas. Sparčiai daugėjant bedarbių, auga ir kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį prašytojų skaičius. Tuo metu Šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Lietuvos gyventojai dar už praėjusį šildymo sezoną šilumos tiekėjams skolingi 120 milijonų litų, savivaldybių skolos siekia 90 mln. litų.

Valstybės šelpiamų bedarbių, neįgaliųjų bei pensininkų būrį itin sparčiai pildo ir dirbantys žmonės. Panevėžyje jie jau sudaro didžiąją paramos prašytojų dalį. Socialinės pašalpos gavėjų padaugėjo keturgubai, nemokamai maitinamų vaikų - dvigubai, gaunančiųjų kompensacijas būstui išlaikyti - trečdaliu. Tokia šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesių socialinė Panevėžio statistika, palyginus ją su tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu.

Katastrofiškai mažėjant gimstamumui, politikai praneša vis apie naujas programas, turinčias palengvinti jaunų šeimų dalią, tačiau mamoms su kūdikiais į valdiškas įstaigas geriau kojos nekelti. Prireikus pamaitinti ar pervystyti kūdikį moterims geriausiu atveju pasiūlomas laisvas kabinetas, rašo dienraštis "Sekundė". Tačiau dažniausiai ramios vietos nesuradusios mamos veria tualetų duris ar sėdasi vaikutį valgydinti tiesiog koridoriuje.

Nuo šiol nemokamai mokyklose besimaitinantiems mokiniams draudžiama susirgus gauti maisto produktų į namus. Savivaldybės galėtų pačios organizuoti susirgusių mokinių maitinimą namuose, tačiau teigia tam neturinčios lėšų, informuoja LTV „Panorama“.Panevėžietė, viena auginanti dukterį, kuriai skirtas nemokamas maitinimas, tikina esą   nebeleidžiant sergančiam vaikui parnešti maisto iš mokyklos, pablogėjo jos gyvenimo sąlygos.