Tokio klausimo sulaukę profesionalūs investuotojai pirmiausia atkreipia dėmesį, kad sprendimas pradėti investuoti yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir priklauso nuo gyventojo finansinių galimybių, tolerancijos rizikai, tikslų bei pasirinktos investavimo strategijos. Juolab, kad be akcijų bei NT egzistuoja ir kitos turto klasės, pavyzdžiui, žaliavos, grynieji pinigai ar obligacijos. Galiausiai, investuoti galima ir į nuosavą ar šeimos verslą.
NT – palyginti saugi, bet reikli investicija
Nors NT gyventojai laiko saugia ir patikima investicija, teigti, kad ši turto klasė atspari nuosmukiams, negalime. Tai rodo ir istorija: prisiminkime 2008-ųjų NT turto burbulą bei jį sekusią ekonominę krizę, kuri lėmė didelį tiek NT, tiek akcijų nuvertėjimą. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad gyventojų jaučiamas investicijų į NT saugumo jausmas turi pagrindo – šio turto kaina yra linkusi svyruoti mažiau nei akcijų kainos ir leidžia apsisaugoti nuo infliacijos.
Žinoma, reikėtų pabrėžti, jog investuoti į NT dar nereiškia tiesiog turėti nuosavą būstą. Investavimu laikomas NT pirkimas, siekiant iš jo gauti pastovius pinigų srautus, tai yra, jį nuomoti arba įsigytą turtą ilgainiui parduoti už didesnę kainą.
Vertinant investavimo į NT patrauklumą, reikėtų neužmiršti, kad NT įsigijimas reikalauja daug pasiruošimo ir laiko. Pirmiausia būtina išsirinkti patrauklią vietą bei NT objektą, vėliau, jeigu turtas nuomojamas, ieškoti nuomininkų, prižiūrėti nuomojamą turtą, jį atnaujinti. Šią užduotį galima palengvinti samdant meistrus, namų tvarkytojus ar kitų administracinių paslaugų teikėjus, tačiau būtina įsivertinti, kad tai lems ir papildomas išlaidas bei mažins investicinę grąžą.
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad NT, palyginti su akcijomis ir kitomis finansų rinkos priemonėmis, nėra likvidus turtas – nusprendus jį greitai parduoti, gali tekti taikyti dideles nuolaidas arba užsiimti pirkėjo, siūlančio patrauklią kainą, paieškomis.
Be to, NT įsigijimas nėra taip lengvai prieinamas kiekvienam, nes reikalauja didelio pradinio kapitalo. Jeigu turto įsigijimui imsite paskolą, prireiks bent jau pradinio įnašo bankui sumos, kuri sudaro mažiausiai 15 proc. įsigyjamo turto vertės. Būsimą grąžą iš nuomos gali sumažinti ir NT mokestis.
Akcijos: didesnė grąža, bet didesni svyravimai
Investavimas į akcijas dažną vilioja potencialiai didesne grąža, tačiau su ja atkeliauja ir daugiau rizikos. Finansų rinkos pasižymi nuolatiniu svyravimu. Jį gali sukelti ne tik ekonominės krizės, tačiau ir geopolitiniai įvykiai, vyriausybių ar centrinių bankų vykdoma pinigų politika, konkurencinė aplinka ir panašiai. Pavyzdžiui, 2020 m. pavasarį prasidėjus koronaviruso krizei akcijų rinkos patyrė staigų nuosmukį, pagrindiniai pasaulio akcijų indeksai prarado apie 30 proc. ir daugiau savo vertės. Nors rinkos gana sparčiai atsitiesė, o kai kurių įmonių akcijų vertė šovė į viršų, niekuomet negalėsime būti tikri, kad nauja krizė ar kitas įvykis vėl nepasiųs akcijų kainų žemyn.
Tačiau investavimas į akcijas turi įvairių pranašumų. Pirmiausia, jis nereikalauja didelio pradinio kapitalo: pradėti galima nuo nedidelių sumų, pavyzdžiui, 30-50 eurų per mėnesį. Antra, biržose kotiruojamų bendrovių akcijos dažniausia yra likvidus turtas – jas galima lengvai ir greitai įsigyti ir parduoti. Pasirinkus investuoti į akcijas, taip pat galima paprasčiau diversifikuoti savo portfelį – įsigyti skirtingų įmonių iš skirtingų ekonomikos sektorių akcijų.
Dar vienas svarbus veiksnys – akcijų įsigijimo ir valdymo mokesčiai, palyginus su nuolatiniu investavimu į NT, yra nedideli. Yra platformų, kur jie apskritai nėra taikomi – pavyzdžiui, „Swedbank“ siūlo nemokamai prekiauti Baltijos šalių biržoje esančių įmonių akcijomis, o investiciniams portfeliams iki 30 tūkst. eurų netaiko jokio valdymo mokesčio.
Niekada neinvestavusiems į akcijas pirmiausia vertėtų pradėti nuo mažų žingsnių – įsigyti jau žinomų kompanijų akcijų. Lengviau pradėti nuo Lietuvos ar Baltijos šalių biržų, nes galėsite lengviau įvertinti šių įmonių verslo perspektyvas, gauti bendrovių finansinės informacijos ar lengviau pastebėti svarbias naujienas, susijusias su dominančia įmone.
Daugeliui patogus sprendimas – investicijos į fondus
Norintys investuoti į akcijas, bet nenorintys gilintis į konkrečių įmonių perspektyvas, gali investuoti į biržoje prekiaujamus fondus, vadinamuosius ETF, kurie būna susieti su pagrindiniais pasaulio akcijų indeksais. Tokiu atveju pačiam investuotojui nereikia analizuoti bendrovių rezultatų ar rūpintis portfelio diversifikavimu, nes tą daro profesionalūs fondų valdytojai.
Tie, kurie vis tiek neapsisprendžia, kurį investavimo būdą – NT ar akcijas – pasirinkti, gali atkreipti dėmesį ir į fondus, investuojančius į NT arba ETF, sekančius NT vystymu užsiimančias bendroves.
Taip pat galima investuoti į NT bendroves, kurios veikia kaip fondai (vadinamuosius REIT – Real Estate Investment Trust). Šios bendrovės pačios investuoja į NT objektus, pavyzdžiui, gyvenamuosius namus, prekybos centrus, viešbučius, verslo centrus, o jų fondų vienetais yra prekiaujama biržose.
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovė
