Artėjantys pakartotiniai Parlamento rinkimai Graikijoje ir vėl atnaujino kalbas apie galimą šalies bankrotą ir išstojimą iš euro zonos. Ekonomistai prognozuoja, kad net ištikus šiam scenarijui Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas skaudžių pasekmių nepajustų.
Viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – Vokietija, į kurią eksportuojame 12 proc. produkcijos, yra pagrindinė Graikijos skolintoja. Pastarosios bankroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti. Kaip didžiausios Europos ekonomikos ir kitų svarbių prekybos partnerių patirti nuostoliai galėtų paveikti Lietuvos eksportą?
Prekybos partneriai – saugūs
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, Vokietijos ir kitų pagrindinių eksporto partnerių Graikijos bankrotas stipriai paveikti neturėtų, todėl sukrėtimo nepajustume ir mes.
„Lietuva daugiausia prekiauja su didžiosiomis euro zonos ir Baltijos jūros regiono šalimis – tomis, kurias euro zonos skolų krizė paveikė mažiausiai, – aiškina pašnekovas. – Kai kurie vokiečių verslininkai nukentės, bet reikia prisiminti, kad 60 proc. Vokietijos eksporto eina ne į Europą, o į JAV, BRIK (Brazilija, Kinija, Indija, Rusija) – šalis, kuriose ekonominė padėtis nėra bloga.“
A. Izgorodino nuomone, kitai svarbiai Lietuvos eksporto partnerei Rusijai šiemet prognozuojamas 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, todėl sąlygos eksportui į šią kaimynę taip pat bus palankios.
„Jei Graikija pasitrauktų iš euro zonos, galėtume pamatyti Lenkijos zloto kurso mažėjimą: augant įtampai euro zonoje investuotojai iš besivystančių valiutų, tokių kaip zlotas, pereina prie stipresnių – dolerio. Tai gali zlotą stumti žemyn. Turint omenyje, kad į Lenkiją mes eksportuojame apie 7 proc., eksporto mastai gali sumažėti“, – svarsto pašnekovas.
A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad dabar Lietuvos eksporto rodikliai yra suprastėję, tačiau tai nesusiję su euro zonos krize.
LPK analitikas neatmeta galimybės, kad Graikijai pasitraukus iš euro zonos ir suprastėjus finansų rinkų lūkesčiams, Lietuvai tai atsilieptų padidėjusiomis skolinimosi palūkanomis – tiek valstybei, tiek verslui ir gyventojams. Anot analitiko, remiantis ankstesne patirtimi galima spręsti, kad esant neužtikrintumui finansų rinkose lietuviai pradėtų taupyti ir mažiau vartoti, o tai lemtų mažesnius gamybos mastus ir prastesnius darbo rinkos rodiklius.
Graikija jau bankrutavo
„Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, neapibrėžta padėtis finansų rinkose ir spekuliacijos dėl Graikijos ateities iš dalies gali būti ir naudingos pagrindinei Lietuvos eksporto partnerei. „Yra spekuliacijų, kad dabartinė situacija, kai euras ganėtinai silpnas, padidina Vokietijos eksportuotojų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, – sako Ž. Mauricas. – Dabartinė būklė leidžia Vokietijos verslui ir vyriausybei skolintis už labai žemas palūkanas, žemesnes nei gali kitų šalių verslininkai.“
Pasak ekonomisto, Graikijos pasitraukimas iš euro zonos galėtų turėti neigiamą įtaką didžiausiai Europos ekonomikai trumpuoju laikotarpiu, tačiau mažiau nei 2 proc. ES BVP sudarančios Graikijos ekonomikos žlugimas didesnio poveikio Vokietijai neturėtų daryti.
„Vokietija jau parodė, kad sugeba sėkmingai atsiriboti nuo problemų, kurias patiria Pietų šalys, – pasakoja Ž. Mauricas. – Graikija ir anksčiau turėjo didelių finansinių sunkumų, o šių metų pradžioje, galima sakyti, ji jau bankrutavo, nes privatus sektorius nurašė pusę visų Graikijos skolų. Bet pažiūrėkime į Vokietijos rezultatus, ji užtikrintai juda savo keliu.“
Pasak Ž. Maurico, jei apklausų prognozės pasitvirtintų ir pirmalaikius rinkimus Graikijoje užtikrintai laimėtų kairieji, tikėtina, kad ir tokiu atveju po derybų pavyktų susitarti su kairiųjų valdžia dėl taupymo, nes ir pati iš ES išstoti nenori – prarastų paramą.
O jeigu naujoji vyriausybė vis dėlto atsisakytų vykdyti taupymo planus, trumpuoju laikotarpiu reikėtų užkirsti panikos plitimą į kitas šalis. „Tikėtina, kad ECB ir vėl įlies nemažą sumą pinigų ir susitvarkys sėkmingai – gal šį sykį tai bus ne trilijonas, o keli trilijonai eurų“, – prognozuoja „Nordea“ banko ekonomistas.
Europa susitvarkytų
Kad Graikijos bankroto poveikis Vokietijos ekonomikai ir Lietuvos eksportui nebūtų ilgalaikis, mano ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, Vokietijos prekybiniai santykiai su Graikija yra minimalūs, o Vokietijos privataus sektoriaus pinigai, kuriuos šalis prarastų Graikijos bankroto atveju, sudaro palyginti nedidelę dalį buvusios skolos: „Kovo mėnesį privatus sektorius nurašė daugiau nei 50 proc. skolų, bet reali vertė per restruktūrizavimą sumažėjo maždaug 75 proc., taigi galima sakyti, kad privatus sektorius jau išgyveno didžiausią šoką. Bankrotas daugiau paveiktų ECB ar Europos finansinio stabilumo fondą, kurie yra nemažai investavę į Graikijos obligacijas, bet ne Vokietiją.“
Pašnekovo nuomone, svarbiausia, kaip į bankrotą reaguotų finansų rinkos: kitąmet Italijai ir Ispanijai reikės refinansuoti senas paskolas, o jei Graikija iš euro zonos pasitrauktų, tikėtina, kad pasiskolinti būtų sunku. Tačiau esą sprendžiant iš to, kaip ECB ir Vokietijai pavyko neramumus euro zonoje nuslopinti iki šiol, tikėtina, kad panikos plitimą pavyktų suvaldyti. Todėl net išsipildžius juodžiausiam scenarijui poveikis Lietuvai būtų minimalus – eksportas kurį laiką susvyruotų, tačiau pokyčiai nebūtų reikšmingi, mano ekonomistas.
Faktai
Graikijoje nauji parlamento rinkimai vyks birželio 17 dieną. Prognozuojama, kad rinkimus turėtų laimėti kairiosios prieš taupymą nusiteikusios partijos
Kitą mėnesį graikai turi pristatyti planą, pagal kurį mainais į tolesnę finansinę pagalbą įsipareigos 2013 ir 2014 metais sutaupyti dar 11 mlrd. eurų (37,95 mlrd. litų)
Investuotojai šiemet sutiko nurašyti daugiau nei pusę Graikijos skolų – iki 30 metų buvo pratęstas investuotojų turimų vertybinių popierių galiojimo laikas, o vertybinių popierių vertė sumažėjo 53,5 proc. nuo nominalo.
Paulius GRINKEVIČIUS
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 20(82) gegužės 28-birželio 3 d.), rubrikoje „Įdarbinti pinigai“.
