Bankų formuojami atidėjiniai galimiems nuostoliams padengti, dėl kurių skelbiami šimtamilijoniniai nuostoliai, yra būtini, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Galbūt tas bankų finansinis rezultatas, kurį mes dabar matome, yra toks tikrai labai keliantis nerimo, bet tai yra tiesiog būtina padaryti tam, kad ateityje, apsivalius, būtų gyventi lengviau“, – Lietuvos radijui sakė analitikas.
Pasak G. Nausėdos, bankai valo blogų paskolų portfelius, o tai leidžia „šiek tiek optimistiškiau žiūrėti į ateitį“.
Analitiko teigimu, šiuo metu blogų kreditų yra ir tarp verslui, ir tarp gyventojams suteiktų paskolų. Tačiau, jo teigimu, fiziniams asmenims išduotų paskolų būklė yra geresnė nei išduotų verslininkams.
„O ir aiškiai matyti, ypač būsto paskolų segmente, žmonių pastangos tikrai bet kokiu atveju grąžinti, vykdyti savo įsipareigojimus. Ir jau tiktai tais kraštutiniais atvejais, kai nebėra jokių galimybių to padaryti ankstesnėmis sąlygomis, tada sėdama už stalo ir kalbamasi su banko atstovais, kaip galima būtų paskolą restruktūrizuoti“, – teigė G. Nausėda.
Anot SEB banko prezidento patarėjo, tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse matyti ekonomikos stabilizacijos ženklų.
„Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad taip drastiškai nebesmunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Tiksliau, lūkesčiai dėl trečiojo metų ketvirčio rezultatų nėra, švelniai tariant, blogesni negu dėl antrojo ketvirčio, kuris, kaip žinome, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, buvo, ko gero, pats blogiausias“, – kalbėjo analitikas.
Pasak analitiko, pagyvėję ir kai kurie pramonės sektoriai – medienos pramonė, tekstilė.
„Visa tai leidžia manyti, kad blogiausia jau, ko gero, yra praeityje“, – sakė G. Nausėda, tačiau jis pridūrė, kad to „toli gražu“ negalima pasakyti apie darbo rinką.
„Darbo rinkoje mes nematome kol kas jokių pragiedrulių ir, matyt, esant minusiniam ekonomikos augimui tikėtis nedarbo sumažėjimo bent jau artimiausius keletą ketvirčių tiesiog nėra pagrindo“, – kalbėjo analitikas.
Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas trečiadienį pranešė, kad per devynis šių metų mėnesius patyrė 626,4 mln. litų, banko grupė – 942,8 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. SEB taip pat paskelbė dėl tokių rezultatų keičiantis vadovą.
Bankas „Swedbank“ antradienį pranešė per devynis šių metų mėnesius dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams padengti Lietuvoje patyręs 592,3 mln. litų nuostolių.
Bankas „DnB Nord“ per devynis šių metų mėnesius dėl atidėjinių galimai blogoms paskoloms patyrė 237,2 mln. litų nuostolių.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino teigimu, Lietuvos komerciniai bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, „yra pajėgūs absorbuoti dar 2,2 mlrd. litų kredito rizikos nuostolių“.
