„Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.
„Tai leistų arčiau karo (Ukrainoje – BNS) esančioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės, tokia iniciatyva pademonstruotų žemyno valią stiprinti gynybą: „Ženklas, kad Europa nori daugiau gynybos savo teritorijoje.“
Bendro skolinimosi, panašaus į pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, gynybos išlaidoms finansuoti idėją kovo pabaigoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pateikė Prancūzija ir Estija.
G. Skaistė: nepaspartinus finansavimo dabar, vėliau gali būti sudėtinga
Pasak ministrės, nepaspartinus gynybos finansavimo, Lietuvai ir kitoms Europos šalims gali būti sudėtinga pasiruošti galimai karinei grėsmei.
„Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus“, – sakė G. Skaistė.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kovo pabaigoje kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.
Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.
Lietuvoje gynybai skiriama 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Siekiant didinti fiksuotą finansavimą iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Apie konkrečius pasiūlymus po diskusijų su socialiniais partneriais Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
