„Noriu padėkoit, kad palaikėte mus nuo pat plataus masto karo pradžios. Mes to niekada nepamiršime. Ačiū Lietuvos žmonėms, kurie labai šiltai priėmė pabėgėlius iš Ukrainos ir jiems padėjo. Labai ačiū“, – Prezidentūroje kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat akcentavo Lietuvos paramą Ukrainos euroatlantinės integracijos siekiams.
„Žinoma, ačiū, kad remiate mūsų kelią į Europos Sąjungą ir NATO. Tam nėra jokių kitų alternatyvų“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas: oro gynyba mums yra prioritetas numeris vienas
V. Zelenskis pažymėjo, kad po pastarosios nakties Rusijos atakų Ukrainoje pagrindinis Kyjivo klausimas ir prioritetas yra oro gynybos sistemos.
„Kaip žinote, šiąnakt, šį rytą buvome atakuoti. Vėl Charkivas, vėl Odesa, Kyjivo regionas – daug mūsų regionų, žmonių. Todėl mums oro gynyba yra prioritetas numeris vienas“, – susitikimo su prezidentu G. Nausėda pradžioje kalbėjo V. Zelenskis.
„Tai mums didžiausias šiandienos iššūkis“, – pripažino jis.
Ukrainos lyderis dėkojo prezidentui G. Nausėdai, jog Vilnius šiuo klausimu padeda Ukrainai. V. Zelenskis taip pat nurodė, kad su Lietuvos vadovu nori aptarti ir kitas karinės pagalbos Ukrainai iniciatyvas.
„Žinoma, kalbėsime apie daug įvairių iniciatyvų. Bet, žinote, visos iniciatyvos prasideda labai garsiai, tačiau svarbu jas baigti ir įgyvendinti Ukrainos naudai“, – vylėsi V. Zelenskis.
Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) nepavykus ištęsėti pažado iki kovo 1 dienos išsiųsti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Gitanas Nausėda: mėginame skatinti partnerius ne tik priimti būtinus sprendimus, bet ir juos įgyvendinti
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda patikino V. Zelenskį, jog Lietuva laikysis savo įsipareigojimų Kyjivui ir toliau sieks remti prieš Rusijos agresiją kovojančius ukrainiečius ne tik politiškai, finansiškai, bet ir karinėmis priemonėmis.
„Mano šaliai, lietuviams labai svarbu remti jus visais būdais – politiškai, ekonomiškai ir, žinoma, karine prasme. Mėginame telkti, skatinti partnerius ne tik priimti būtinus sprendimus, bet ir juos įgyvendinti“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda pakartojo, jog Lietuva ir toliau rems Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą (ES) bei NATO. Prezidentas teigė norįs su V. Zelenskiu aptarti, kokius signalus Vilnius bei Kyjivas šiuo klausimu galėtų pasiųsti tarptautinei bendruomenei dar iki vasarą Vašingtone vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.
„Tikiuosi, kad viskas yra įmanoma ir jūs galite įgyvendinti visas reikiamas reformas ir Europos Komisijos rekomendacijas“, – vylėsi prezidentas.
„Esame pasirengę jums padėti šiame kelyje – mūsų ekspertai bus ir suteiks jums reikiamą informaciją, patirtį, instrukcijas“, – patikino jis.
Planuoja pasirašyti svarbų dokumentą
Vilniuje V. Zelenskis turėtų pasirašyti naują dvišalį saugumo susitarimą. Kaip BNS nurodė V. Zelenskio atstovai, toks susitarimas bus pasirašomas ne su Lietuva. BNS žiniomis, tą ketinama padaryti su Latvija.
Panašų dokumentą yra parengusi ir Lietuva. Jį trečiadienį iš esmės patvirtino Vyriausybė, tačiau kol kas neaišku, kuomet jis bus pasirašytas.
Dokumente numatytas Lietuvos įsipareigojimas kariaujančiai šaliai kasmet teikti saugumo ir gynybos paramos už 0,25 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šis susitarimas numato NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje priimtos Didžiojo septyneto (G7) deklaracijos, prie kurios Lietuva ir kitos Baltijos valstybės prisijungė pernai rugpjūtį, įgyvendinimą.
Jame taip pat apibrėžiami Lietuvos paramos modalumai, stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui.
Susitarimo elementai apima Lietuvos karinės, humanitarinės ir finansinės paramos teikimą Ukrainai siekiant apsaugoti ir atkurti jos teritorinį vientisumą, abipusiai naudingo bendradarbiavimo saugumo srityje gilinimą, Ukrainos ekonominio ir energetinio stabilumo bei atsparumo stiprinimą, paramą greitai Ukrainos pažangai siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO.
Iki šiol prie G7 deklaracijos yra prisijungusios 25 šalys. Praktinį jos įgyvendinimą numatančius susitarimus su Ukraina yra pasirašiusios aštuonios valstybės.
Volodymyras Zelenskis – vėl Lietuvoje: vyksta Trijų jūrų susitikimas
Vilniuje ketvirtadienį prasidėjoTrijų jūrų viršūnių susitikimas, kurio metu šio regiono lyderiai diskutuos apie santykių plėtrą transporto, energetikos, kibernetinio saugumo srityse.
Lietuvoje lankosi delegacijos iš 25 šalių, tarp jų – 10 valstybių vadovai, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių prezidentus.
Apie 10.25 val. į Vilnių atskrido Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Iš viso tai – penktasis jo vizitas Lietuvoje. Pastarąjį kartą Lietuvoje jis viešėjo sausį, lankydamas visas tris Baltijos šalis.
Kaip nurodė G. Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, susitikime bus aptarta ir kritinės infrastruktūros apsauga.
Viršūnių susitikimo metu taip pat rengiamas verslo forumas. Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo plenarinei sesijai pirmininkaus prezidentas Gitanas Nausėda. Jos metu valstybių vadovai priims bendrą deklaraciją.
„Energetika, transportas ir kibernetinio saugumo temos viršūnių susitikime ir jį lydinčiuose renginiuose visur eina raudona linija“, – sakė A. Skaisgirytė.
Lietuva šiuo metu pirmininkauja Trijų jūrų iniciatyvai. Ji jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Planuojama, kad Vilniuje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu prie iniciatyvos prisijungs nauja strateginė partnerė – Japonija.
Saugumą renginio metu užtikrins 400 Lietuvos kariuomenės karių, sostinės centre bus ribojimas eismas.
