„Tai, žinoma, investuotojams yra signalas, kad šiai šaliai skolinti yra saugiau, tai galų gale turėtų vesti ir prie žemesnių palūkanų, kurias Lietuva mokėtų už būsimą skolą. Jeigu žiūrėtume į ilgesnį laikotarpį, tai yra žinia ir investuotojams, kurie norėtų turėti kažkokių ekonominių ryšių su Lietuva“, - kalbėjo ekonomistė.
Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, tai rodo, kad tarptautinės rinkos pasitiki Lietuvos veiksmais, siekiant stabilizuoti šalies makroekonominius rodiklius. G. Nausėdos nuomone, jau buvo įvertintas ir kitų metų Lietuvos biudžeto projektas, kuriame akcentuota, kad valdžia laikysis finansinės disciplinos kurso ir yra pasiryžusi įsivesti eurą.
„Susiformavus lūkesčiams, kad Latvija įsives eurą, iš karto Latvijos vertybinių popierių pajamingumas antrinėje rinkoje sumažėjo. Lygiai to paties rinkos ir kredito reitingo agentūros tikisi iš Lietuvos. Tam tikra prasme tai yra avansas mūsų būsimiems žygiams euro įvedimui šalyje“ , - Žinių radijui sakė G. Nausėda.
