„Infliacija, pernai, šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Padėtis stabiliai rami, tiekimo grandinių įtampos atslūgusios, maisto žaliavų kainos smuktelėjo, išlieka, net jei aukštokos, bet stabilios. Energijos išteklių kainos net įsiplieskus konfliktui Viduriniuose Rytuose šiek tiek suvirpėjo, bet nuo ankstesnio lygio reikšmingai nepasikeitė“, – pridūrė jis.
G. Šimkus pastebi, kad kainų lygis Lietuvoje maždaug pusmetį nebesikeičia, infliacija sparčiai nusirito žemyn ir lapkritį viršijo vos 2 procentus. Visgi, anot jo, reikia įvertinti ir bazės efektą, kadangi kainos lyginamos su pernai buvusiomis aukštumose.
G. Šimkus: infliacijos lygis išlieka aukštas
Pasak LB vadovo, kainų lygį mažins žemesnės nei šiemet energijos kainos, o infliaciją labiausiai skatins brangsiančios paslaugos ir pramonės prekės.
Be kita ko, G. Šimkaus teigimu, grynoji infliacija, nors ir mažėja, išlieka triskart didesnė už bendrąją.
„Bendrosios infliacijos greitis stabilizuojasi, grynoji infliacija taip pat išsikvepia, praranda pagreitį. Riekia pripažinti, kad lygis išlieka pakankamai aukštas. (...) Įvertinę suminę įtaką numatome, kad grynoji infliacija ir toliau slops, bet išliks didesnė negu bendroji“, – sakė LB vadovas.
LB prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet sieks 8,8 proc., o kitais metais turėtų sumažėti iki 2,5 procento. Rugsėjį prognozuota, kad 2023 metais kainos augs 8,8 proc., o 2024 metais – 2,6 procento.
Tuo metu 2025-aisiais laukiama 2,5 proc. vidutinės metinės infliacijos, o 2026 metais – 2,4 procento.
