Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad iki galimybių paso privalomo tikrinimo liko visai nedaug laiko, tačiau vis dar yra neatsakytų klausimų.
„Mes iki šiol nebuvome susitikę ir kalbėję su Sveikatos pasaugos ministerijos atstovais apie sprendimo įgyvendinimą. Kalbėjome tik su policija.
Daug chaoso ir neaiškumo. Prekybininkai dar tikrai nėra iki galo pasiruošę galimybių paso tikrinimui. Daugeliui trūksta aiškumo“, – teigė R. Vainienė.
Anot jos, galimybių paso tikrinimo kaštai bus labai dideli.
„Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija jau skaičiavo, kad vienų prekybos centro durų patikra atsieis 300 eurų per dieną“, – sakė R. Vainienė.
Galimybių pasus tikrins apsaugos darbuotojai
Sprendžiant iš didžiausio pagal darbuotojų ir parduotuvių skaičių prekybos tinklo „Maxima“ komentaro portalui tv3.lt, į tinklo parduotuves galimybių paso neturintys pirkėjai nebus įleidžiami be apsaugos.
„Kaip ir iki šiol visus Vyriausybės numatytus reikalavimus įgyvendinsime ir atsakingai ruošiamės. Svarstėme įvairius sprendimus, kaip įgyvendinti šį naują Vyriausybės numatytą ribojimą, siekiant, kad mūsų darbuotojai ir klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – komentavo „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Pasak jos, bendrovė jau kuris laikas kalbasi su šiuo metu parduotuvėse apsaugos paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl klientų srautų ribojimo ir galimybių pasų patikros.
„Kol kas apsaugos įmonių darbuotojai gali užtikrinti tik iki 60 proc. paslaugos poreikio, todėl planuojame samdytis papildomų darbuotojų. Įsivertinome, kad prie esamų pajėgumų mums papildomai reikės per 120 darbuotojų, kurie kartu su apsaugininkais tikrintų klientų galimybių pasus“, – aiškino E. Dapkienė.
Jos teigimu, bendrovė skaičiuoja, kad pirkėjų srautų valdymo ir apsaugos stiprinimas kas mėnesį papildomai pareikalaus apie 300 tūkst. eurų.
„Prie įėjimo į „Maxima“ parduotuves durų stovės darbuotojai, kurie skenuos galimybių pasų QR kodus, bei tikrins kitus dokumentus, kurie yra prilyginami galimybių pasui.
Planuojame, kad piko valandomis prie „Maxima“ parduotuvių dirbs po du darbuotojus, kurie tikrins Galimybių pasus. Stengsimės, kad Galimybių pasų patikra vyktų kuo sparčiau ir labai tikimės savo klientų supratingumo ir geranoriškumo, jei teks lukterėti eilėje“, – informavo departamento direktorė.
Paklausus, kam kris kaštai E. Dapkienė tikino, kad kaip ir iki šiol visus reikalavimus dėl COVID-19 prevencijos priemonių taikymo prekybos tinklas įgyvendins savo veiklos sąnaudomis.
„Nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-ųjų pavasarį, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką darbuotojams ir saugų apsipirkimą klientams, prekybos tinklas „Maxima“ jau yra investavęs 7 mln.“ – komentavo departamento direktorė.
Iš viso prekybos tinkle „Maxima“ yra 251 parduotuvės. Iš jų 82 parduotuvės, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m ir bus taikomi nauji Vyriausybės numatyti ribojimai.
Naujų darbuotojų ieškoti neketina
Kito prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad galimybių pasus ketinama tikrinti prie kasų tose parduotuvėse, kur tai yra privaloma, tai yra didesnėse nei 1500 kv. m. ploto.
„Naujų darbuotojų samdyti neplanuojame. Tačiau bus gaištamas laikas, jis ir sudarys kaštus.
Tačiau juk ne visose parduotuvėse reikės galimybių pasus tikrinti. Iš viso turime 152 parduotuves, o tikrinsime tik 35 parduotuvėse. Todėl kaštai nesudarys kažkokios reikšmingos dalies“, – teigė prekybos tinklo atstovas.
Prekės vis tiek brangs?
Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad prekybos centrai patirs nemažai išlaidų.
„Galimybių paso patikra tikrai nemažai kainuos, tačiau sunku pasakyti ant kieno pečių tai kris – pačių prekybininkų ar vartotojų. Šiuo metu bus labai sunku atsekti, kodėl padidėjo kainos. Juk jos jau dabar auga. Vienos prekės auga dėl pabrangusių žaliavų, kitos dėl didesnių mokesčių. Tad gali būti, kad tam tikros prekės pabrangs ir dėl to, kad parduotuvėje bus tikrinami galimybių pasai.
Tačiau greičiausiai dėl konkurencijos dalis tų kaštų nesudarys reikšmingo prekių kainų padidėjimo. Greičiausiai patys prekybininkai kompensuos tuos kaštus“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, reikėtų suvokti, kad galimybių pasas yra neišvengiamas.
„Juk Europoje atsiranda šalių, kur skiepai tampa privalomi. Galimybių pasas ir turi suteikti galimybes. Tie žmonės, kurie saugo save ir savo artimą, turi turėti didesnes galimybes nei tie kurie to nedaro ir ignoruoja Pasaulinės sveikatos organizacijos reikalavimus. Tad kiekvieno žmogaus gyvybė yra daug vertingesnė nei tie susidarę papildomi kaštai“, – komentavo M. Dubnikovas.
Kalbėdamas apie naują galimybių paso kontrolieriaus profesiją ekonomistas minėjo, kad iš pradžių gali net susidaryti konkurencija dėl šių darbuotojų.
„Tai nekvalifikuotas darbas, jis nėra sudėtingas. Tačiau ilgainiui, o panašu, kad dar ilgai gyvensime su COVID-19, galimybių pasas taps kasdienybe ir jo tikrinimas taps automatizuotu procesu.
Juk galimybių paso tikrinimas labai paprastas. Juk ir kino teatruose atskiri darbuotojai nebeskenuoja bilietų, prie įėjimo yra varteliai ir pats žmogus nuskenuoja savo bilietą. Panašiai bus ir parduotuvėse“, – prognozavo ekonomistas.
