Kalbėdamas JAV senatoriams – Kongreso komercijos komitetui George Sorošas pareiškė, kad naftos bei kitų žaliavų kainų augimas atitinka „finansinio burbulo formavimąsi“ ir birža gali griūti, kaip kad buvo 1987 metais.
Naftos rinkos burbulą kuria ir naftos kainas kelia neseniai įgyvendinta investuojančių institucijų (pensijų fondų, specializuotų investicinių fondų, kt.) galimybė investuoti į ateities rinką naudojant naują finansinį instrumentą - indeksų fondus.
„Manau, kad dabartinė žaliavų indekso prekyba labai primena prieš 21 metus biržos žlugimu pasibaigusį panašų pamišimą, kuomet buvo perkami draudimo rinkos portfelio instrumentai. Kaip ir anuo atveju, 1987 m., institucijos krauna ant vienos rinkos svarstyklių pusės – perka brangstančią žaliavą ateityje. Taigi, rinkoje – vieni pirkėjai. Jei rinkos kryptis pasikeistų ir instituciniai investuotojai turėtų trauktis iš rinkos (parduodami žaliavą), kaip jie pasielgė draudėjų pinigais tuomet, prieš 21 metus, – birža grius." – sako milijardierius G. Sorošas.
Iki šiol įstatymų leidėjai ir kiti pareigūnai naftos ir žaliavų brangimą siejo daugiausia su fundamentaliais augančios paklausos bei ribotos pasiūlos faktoriais, veikiamais silpnėjančio dolerio.
Kai kurie politikai visgi patikėjo Sorošo teiginiais, kad pagrindinis brangmečio faktorius yra per žaliavų indeksus į rinką ateinanti „didžioji pinigų banga“, įlieta institucinių fondų. Viliojami didesnių nei kitur pelnų, paprastais spekuliantais tapę instituciniai investuotojai vis pila ir pila jų fondams valdyti patikėtus pensininkų bei eilinių investuotojų pinigus.
Sorošas sako, kad pats finansinis instrumentas - žaliavų indeksų porfolio negali būti teisiškai pripažintas tinkamu instituciniams investuotojams, nes yra pagrįstas klaidinga koncepcija. „Pirmą kartą suformavus tokios prekybos idėją, čia būta racionalaus pagrindo. Tačiau vėliau laukas prisigrūdo (visi investuotojai susigrūdo vienoje lauko pusėje) ir pelno galimybė išnyko“.
„Dramblys kambaryje“ – tokia situacija dabar susidarė žaliavų ateities sandorių rinkoje. Investavimą į žaliavų indeksus, anot Sorošo, reikia stabdyti, įstatyminio ar kitokio reguliavimo būdu.
Sorošas mano, kad naftos burbulas nesprogs iki JAV ir didžiojoje Britanijoje tęsis ūkio lėtėjimas, tačiau po to kainos kris dramatiškai.
Savo knygoje „Naujoji finansinių rinkų paradigma: 2008 m. kredito krizė ir jos reikšmė“ G. Sorošas įspėja Britaniją apie galimą didžiausią iki šiol matytą ekonomikos audrą, greta kurios aštunto ir 9 dešimtmečio krizės atrodys tarsi nykštukinės. Ši prognozė prieštarauja daugelio ekspertų svarstymams, kad D. Britanijos recesija bus trumpa ir sąlyginai neskausminga.
Britanijos banko pasiryžimą išlaikyti aukštas bazines palūkanų normas (5 proc.), kuomet ūkis lėtėja, Sorošas vadina „Fausto sutartimi“. „Paskutinis dešimtmetis jums buvo puikus, o dabar esate tarsi su tramdomaisiais marškiniais“.
G. Sorošo vadovaujamas „Soros Fund Management“ valdo 17 milijardų JAV dolerių fondą.
40000 spekuliantų JAV per mėnesį perka ir parduoda 20 milijardų barelių naftos. JAV per mėnesį suvartoja 500 mln. barelių naftos - 4 kartus mažiau. Visa kita apyvarta yra tiesiog kainų spiralės bei batuto alegorijos.
