Krizė baigėsi, tačiau skirtingos verslo bei visuomenės grupės tai jaučia nevienodai.
Pristatydamas SEB banko parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, šio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad eksporto rinka atsigavo dar praėjusiais metais, vidaus rinkos versle taip pat artimiausiu metu galima tikėtis apyvartų augimo, tačiau žmonių namų ūkių krizei vargu, ar jau atėjo pabaiga.
„Baigiantis šitam šildymo sezonui, tikiuosi, kad ir lūkesčių, ir atlyginimų prasme prasidės nedrąsus lūžis. Atlyginimai šiais metais pinigine prasme turėtų augti, tačiau tuo pat metu auga ir infliacija, todėl mūsų vidutinės infliacijos prognozė absoliučiai sutampa su vidutinio darbo užmokesčio augimo prognoze. Mes tikimės, kad atlyginimai augs 3,5 proc., lygiai tiek pat turėtų vidutiniškai augti ir kainos. Šie veiksniai vienas kitą iš esmės kompensuos, todėl žmonės realiai gyvenimo gerėjimo nelabai pajaus“, - teigė G. Nausėda.
SEB banko analitiko teigimu, vidaus vartojimas turėtų augti ne dėl darbo užmokesčio didėjimo, bet dėl vis daugiau atsirasiančių naujų darbo vietų. Žmonėms atsitiesiant turėtų greitu metu atsirasti ir daugiau drąsos vartoti, o ne laikyti visas santaupas indėliuose.
„Pačiais juodžiausiais laikais žmonės linkę, kad ir tą vieną litą, kurį sugeba sutaupyti, atidėti dar juodesniai dienai. Toks taupymo juodai dienai fenomenas turėtų po truputį taip pat iš Lietuvos trauktis“, - aiškino SEB banko prezidento patarėjas.
Pritaria NT mokesčiui
G. Nausėda pripažino, kad Lietuvoje apmokestinimo progresyvumas nėra pakankamas, tačiau progresinių mokesčių įvedimas savyje slepia labai daug pavojų.
„Lietuvoje yra labai išbalansuota atlyginimų mokėjimo struktūra. Didelė dalis žmonių uždirba minimalias pajamas, labai nedidelė dalis – uždirba vidutines arba didesnes nei vidutinės pajamas. Norint pasiekti realaus perskirstymo, reikia tiek smarkiai apmokestinti tą negausią šiek tiek geriau gyvenančių žmonių dalį, kad praktiškai toks apmokestinimas tampa sunkiai įgyvendinamas ir pakeliamas“, - savo argumentus dėstė SEB banko analitikas.
Anot jo, išeitis sprendžiant apmokestinimo problemą galėtų būti nekilnojamojo turto (NT) mokestis.
„Teoriškai aš sutinku, kad tai yra tų pačių uždirbtų pajamų dvigubas apmokestinimas. Tačiau antras aspektas yra tas, kad NT mokesčio įvedimas, nustatant tam tikrą minimumą, taip smarkiai nepaveiktų verslo sprendimų, rinktis Lietuvą kaip investicijoms tinkamą šalį“, - atkreipė dėmesį ekspertas.
G. Nausėdos teigimu, progresnių mokesčių įvedimas galėtų turėti menkesnį poveikį užsienio investicijoms Lietuvoje, jeigu jie būtų įgyvendinti visose trijose Baltijos šalyse, tačiau tai menkai tikėtina.
Didžiausias baubas – infliacija
Klausiamas, ar realios kai kurių ekspertų prognozės, kad Lietuvai atsigaunant 2014 metais būtų įsivestas euras, G. Nausėda tikino, kad tam didžiausią įtaką gali daryti ne tiek biudžeto deficitas, kiek auganti infliacija: „Biudžeto deficitą politinėmis pastangomis galima valdyti, infliacija yra toks baubas, kurio suvaldyti praktiškai neįmanoma".
Jo teigimu, pastaruoju metu, infliaciją labiausiai kelia maisto produktų kainų kilimas. Pasaulyje, besivystančiose šalyse, kylančių rinkų valstybėse, Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje, Rusijoje infliacija auga sparčiau negu senojo pasaulio valstybėse.
„Taip yra dėl to, kad šios šalys yra mažiau turtingos, o jų gyventojai didesnę dalį savo pajamų skiria maisto produktų vartojimui. Dėl šios priežasties maisto produktų kainoms aplenkiant kitų prekių kainų kilimą, mano jau minėtos šalys infliacijos požiūriu nukenčia labiausiai. Deja, tarp tų šalių yra ir Lietuva. Mūsų vartojimo krepšelyje maisto produktai sudaro daugiau kaip 26 proc. visų mūsų mėnesio išlaidų, tuo tarpu vidutiniškai euro zonoje maisto produktų išlaidos siekia 15 proc.“.
Gydomės sužeistą ekonomikos „koją“
Nors ekonominiai rodikliai eksporto rinkose gerėja, vidaus vartojimas bunda labai iš lėto. Todėl sakyti, kad visiškai išbridome iš ekonominių sunkumų dar anksti. G. Nausėda dabartinę Lietuvos ekonomikos padėtį apibūdino gana vaizdžiai: „ekonomika stovi ant vienos kojos, o kitą sužeistą koją dar tik bando statyti ant žemės“.
