"Mūsų nuomone, minimalios mėnesio algos padidinimas iki 1 tūkst. litų vers darbdavius peržiūrėti ir kitų darbuotojų darbo užmokestį, ypač ten, kur atlyginimų struktūra ir taip yra „plokščia", t.y. nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo apmokėjimo skirtumai nėra dideli. Be to, kai kuriose įmonėse darbuotojų atlyginimai yra automatiškai susieti su MMA. Vien dėl šių priežasčių vidutinis darbo užmokestis gali ūgtelėti 3-4 proc., o kur dar darbuotojų skatinimas geresnių finansinių rezultatų pasiekusiose įmonėse, mėginimai „riebesne" alga pervilioti kertinius darbuotojus iš konkurentų ir pan.", - sako G. Nausėda.
Jo teigimu rimčiausias X faktorius, trukdantis lengviau atsikvėpti, yra pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ūkio raida. Nors pastaruoju metu iš euro zonos atskrieja daug optimizmą žadinančių naujienų apie skolų krizės pabaigą ir šviesesnę euro padangę, daugelio euro zonos valstybių 2013 m. BVP prognozės tebėra niūrios. Neatmestume scenarijaus, kad mūsų prekybos partnerių ekonomikos plėtros prognozės bus gerinamos reaguojant į atkuntančią euro zonos vidaus rinką ir besisklaidančią probleminių valstybių bankroto riziką.
Dėl to rastųsi kur kas daugiau motyvacijos mūsų įmonėms nutraukti investicijų „bado akciją" ir skirti daugiau lėšų gamybai plėsti ir naujoms darbo vietoms kurti. Atsirastų tinkamos prielaidos didinti ir 2013 m. Lietuvos BVP augimo prognozę, kuri šiuo metu yra 3,2 proc. 2014 m. tikimasi 3,5 proc. ekonomikos kilimo.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 4,0 proc., per visus metus — 3,6 proc., t.y. maždaug tiek, kiek prognozavo SEB bankas.
"Mūsų ekonomika pademonstravo savo atsparumą neigiamiems išorės ir vidaus veiksniams. Nuo 2012 m. vasaros šalyje buvo nuolat diskutuojama apie antrąją krizės bangą, galinčią sužlugdyti trapų atsigaunančios ekonomikos daigą, tačiau šiandien drįstume teigti, kad taip neatsitiko", - sako G. Nausėda.
Apdirbamoji pramonė ir kitos daug eksportuojančios ūkio šakos, pernelyg nesižvalgydamos per petį, praėjusiais metais mušė vieną apyvartos rekordą po kito. Nemažai įmonių išpūtė gamybos apimtį ekstensyviu būdu, didindamos gamybos pajėgumų ir darbo jėgos panaudojimą, kitos diegė technologines, gamybos proceso naujoves ir siekė pagaminti daugiau mažesnėmis sąnaudomis. Statistikos departamento skelbiama apibendrinanti investicijų statistika leidžia manyti, kad pastarasis kelias nebuvo vyraujantis, o gaila, kadangi tik tokia strategija garantuoja ilgalaikį konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Gerai startavusi 2012 m. pradžioje, antrąjį pusmetį mažmeninės prekybos apyvarta ėmė strigti, kol gruodžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, beveik visiškai sustojo (augimas tesudarė 1,4 proc.). Vartotojų lūkesčiams neigiamai atsiliepė pasklidusi žinia, kad 2012-2013 m. šildymo sezonas bus brangiausias per atkurtos Nepriklausomybės istoriją. Nors šildymo paslaugų įkainiai daugelyje savivaldybių pastaraisiais mėnesiais truputį smuktelėjo, šildymo sąskaitas išaugino žemos vidutinė mėnesio temperatūra, lėmusi didesnį šilumos poreikį.
