SEB banko realaus BVP didėjimo prognozė išliko tokia pati – prognozuojamas 3,2 proc. padidėjimas 2013 m. ir 3,5 proc. – 2014 m. Kita vertus, pristatydamas apžvalgą, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pastebėjo, jog esama nemažai paslėptų rezervų, galinčių pašokdinti Lietuvos ekonomiką virš numatomų prognozių. Tarp tokių teigiamų veiksnių atsidurtų pastaraisiais metais proveržio kol kas nepatyrusios įmonių investicijos ir namų ūkių vartojimas. Tolesnį eksporto spurtą apsunkins didėsiančios įmonių sąnaudos ir dėl to prastėsiantis konkurencingumas.
„Rimčiausias ekonomikos neapibrėžtumo veiksnys, trukdantis lengviau atsikvėpti, ir 2013 m. bus pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ūkio raida. Daugelio euro zonos valstybių 2013 m. BVP prognozės tebėra niūrios, pastaruoju metu iš euro zonos atskrieja ir susirūpinimą keliančios naujienos apie Kipro finansų krizę“, – sakė G. Nausėda.
SEB banko analitikai pagerino vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę – iki 4,0 proc. 2013 m. ir iki 4,5 proc. 2014 m. Pasak G. Nausėdos, spartesnis darbo užmokesčio kilimas yra natūralus reiškinys dabartinėje Lietuvos verslo ciklo stadijoje. Pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais (2011–2012 m.) darbo užmokesčio augimas atsiliko ir nuo realaus BVP, ir nuo darbo našumo plėtros, tačiau tokios tendencijos darbdaviai nebepajėgs išlaikyti dėl vis labiau jaučiamo struktūrinio darbo jėgos trūkumo. Atlyginimų kilimą taip pat pastūmės administraciniai sprendimai – pirmiausia MMA padidinimas nuo 850 iki 1000 litų, o įkandin jo didės ir daugiau nei MMA gaunančiųjų darbo užmokestis, siekiant atkurti „protingas“ nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo užmokesčio proporcijas.
Geresnes sąlygas kilti gyventojų perkamajai galiai formuos ir mažesnė nei anksčiau tikėtasi infliacija. SEB banko analitikai sumažino 2013 m. vidutinės metinės infliacijos prognozę iki 2,5 proc., o 2014 m. – iki 2,8 proc. Kainų pokyčiams toną užduos žema pasaulinė infliacija ir santykinai silpnas vidaus paklausos spaudimas. Net ir susiklosčius palyginti nedidelei infliacijai, Mastrichto kainų kriterijaus atitikimas 2014 m. pavasarį (siekiant įvesti eurą 2015 m.) nėra savaime užtikrintas.
Pasak G. Nausėdos, kelią euro įvedimui užkirstų tokie valdžios institucijų veiksmai kaip vartojimo mokesčių pakėlimas likus keletui mėnesių iki kontrolinio laikotarpio pabaigos (pvz., nuo 2014 m. sausio 1 d.), administruojamų kainų (viešojo transporto tarifų, šilumos, elektros, dujų) kainų padidinimas lemiamais mėnesiais ar radikalus pakartotinis minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas, kuris neišvengiamai kilstelėtų ir infliacijos rodiklį.
