Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė.
„Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų. Tačiau šalies gyventojų lūkesčiai išlieka aukšti. Tai lems, kad vidaus vartojimas kitais metais išliks nemažas.
„Visi turime būti atsargesni“, – įspėjo V. Šapoka.
Jis sakė, kad kol kas anksti prognozuoti, kokie bus kitų metų pagrindiniai valstybės biudžeto rodikliai, kaip keisis vaiko pinigai ir kitos išmokos.
Ministras atkreipė dėmesį, kad pastarąjį pusmetį vierslo lūkesčiai prastėja. Tai esą labai kontrastuoja su gyventojų lūkesčiais, kurie nesustoję auga toliau ir yra istorinėse aukštumose.
„Kalbant apie ateinančius metus, priminsiu, kad tiek kitiems metams, tiek vidutiniu laikotarpiu mes prognozių nekeičiam. Numatomas žymiai lėtesnis augimas ir kadangi rizikų nepamažėjo, o jos išlieka tikrai didelės, tai augimas bus lėtesnis ir trapesnis.
Tai siunčia aiškų signalą tiek politikams, tiek verslui, tiek gyventojams. Turime būti atsargesni, turime elgtis kaip atsakinga šeima.
Jeigu matome, kad pajamų augimas lėtėja, natūralu, neturime būti tokie labai drąsūs didindami išlaidas. Kadangi lūkesčiai, matome iš apklausų, smarkiai užaukštinti, tai toliau pūsti šį burbulą būtų neatsakinga. Taigi, biudžetas turi būti apdairus ir realistiškas“, – kalbėjo V. Šapoka.
„Būtų per anksti atsakyti konkrečiai dėl kiekvienos eilutės, nes dar vyksta diskusijos tiek su prezidento komanda, tiek Seime, tiek Vyriausybėje“, – sakė V. Šapoka ir pridūrė, kad visi turi elgtis kaip „atsakinga šeima“.
Planuojama, kad 2019 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 3,7 proc. Planuojama, kad 2020 m. BVP didės 2,4 proc. Pavasarį ministerija prognozavo 2,6 proc. ūkio augimą šiemet, tad naujausia prognozė pakeista iš esmės.
Ministras paaiškino, kad prastesnės prognozės pavasarį buvo dėl to, kad buvo laukiama Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, baimintasi ir kitų rizikų.
Kiek augs atlyginimai ir kainos
Finansų ministerijos Makroekonomikos skyrius vedėja Rasa Šliogerienė įspėjo, kad ministerija prognozuoja, kad šių metų pabaigoje šalies ekonomikos augimas lėtės.
Vidutinis darbo užmokestis, šių metų pradžioje augęs ir daugiau kaip 13 proc., į metų pabaigą taip nedidės. Kitais metais, kaip prognozuoja Finansų ministerija, darbo užmokestis turėtų didėti 7,6 proc. 1385,9 euro neatskaičius mokesčių. Dar kitais metais atlyginimų augimas turėtų sulėtėti iki 5,5 proc.
Prekių ir paslaugų kainos, prognozuojama didės lėčiau. Jeigu šiemet ministerija prognozuoja 2,4 proc., tai kitais metais – 2,3 proc. infliaciją.
„Darbo užmokesčio tendencijos, jo augimo lėtėjimas turėtų indikuoti gyventojams, kokie jų lūkesčiai turėtų būti. Ateityje stebėsime atlyginimų augimo lėtėjimą“, – aiškino viceministrė.
Tiesa, ji informavo, kad ministerija naujausias prognozes pagerino. Anksčiau buvo prognozuotas lėtesnis darbo užmokesčio augimas tiek šiais metais, tiek ir kitąmet.
