Ekonomikos augimas
2012 metais Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Tą lėmė daugelyje sektorių auganti gamyba ir sparti eksporto plėtra: praėjusiais metais, palyginti su 2011-aisiais, prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 11,2 ir 5,6 procento), o grynasis eksportas teigiamai veikė BVP augimą. Lietuvos ūkis išsaugojo konkurencingumą, todėl eksporto augimo 2013–2016 metais mastas turėtų būti artimas daugiamečiam vidutiniam eksporto augimo mastui.
Numatoma, kad veikiamas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykio, darbo užmokestis 2013–2016 metais augs 5–6,5 procento kasmet. Ši priežastis bei faktas, kad indėlių palūkanos yra mažesnės už infliacijos lygį sudarys sąlygas didėti privačiam vartojimui. Tiesa, numatoma, kad jis bus nuosaikus, kadangi vartojimo galimybes riboja privataus sektoriaus įsiskolinimai.
Nors Europos Sąjungos ekonomikos augimo perspektyvoms dar trūksta apibrėžtumo, tačiau Europos centrinio banko ir ES valstybių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad 2013–2016 metais toliau formuosis Lietuvos ūkio augimui palankios sąlygos. Dėl šios prielaidos Finansų ministerija nekeičia 2012 m. rudenį paskelbto Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus, kad mūsų šalies BVP 2013 m. turėtų augti 3 proc., 2014 m. – 3,4 proc., o 2015 m. – 4,3 proc., o 2016 m. (dėl planuojamo mažesnio ES finansinės paramos ūkiui poveikio) - 4 proc.
Infliacija
Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2012 metais sudarė 3,2 procento ir dėl lėčiau kilusių (o kai kuriais atvejais – sumažėjusių) prekių ir paslaugų kainų buvo beveik 1 procentiniu punktu mažesnė nei 2011 metais (4,1 procento).
2013 metais infliacijos augimą šiek tiek įtakos dėl ES reikalavimų padidinti akcizai dyzelinui ir tabako gaminiams bei nuo sausio 1 d. nuo 850 iki 1000 litų padidinta minimali mėnesinė alga. Tačiau nuo metų pradžios pradėtas taikyti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms ir periodiniams leidiniams infliaciją mažins. Dėl šių priežasčių bei atsižvelgiant į labiau susilpnėjusį išorės veiksnių poveikį, 2013 metais numatoma 2,4 proc. vidutinė metinė infliacija (0,8 procentinio punkto mažesnė nei 2012 m.).
Vidutiniu laikotarpiu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis išliks menkas, numatoma, kad vidutinės metinės infliacijos lygis sieks 2,4–3,2 procento.Rizika, kad ji gali augti sparčiau nei numatyta iš esmės siejama su pasaulinėmis maisto žaliavų ir energijos kainomis – jų poveikis infliacijai Lietuvoje būtų didesnis nei labiau ekonomiškai pažengusiose valstybėse, kadangi mūsų šalyje joms tenka didesnė vartotojų krepšelio dalis.
2012 m. pagal nedarbo lygio mažėjimo spartą Lietuva užėmė antrąją vietą tarp 27 Europos Sąjungoje valstybių. Praėjusiais metais bedarbių skaičius mūsų šalyje sumažėjo 13,7 proc., dirbančiųjų skaičius išaugo 1,8 proc., o bendras nedarbo lygis sumažėjo 2,1 procentinio punkto iki 13,2 proc. Viena iš tokio pokyčio priežasčių – išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, kuris 2012 metais buvo 7 procentais didesnis nei prieš metus.
Dirbančiųjų skaičiaus augimas 2012 metų II pusmetį, palyginti su 2011 metų II pusmečiu, buvo spartesnis nei lyginant atitinkamų metų pirmuosius pusmečius. Tai leidžia tikėtis, kad 2013 metais situacija darbo rinkoje toliau sparčiai gerės. Optimizmo taip pat suteikia jau beveik dvejus metus iš eilės mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius, gerėjantys verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus per artimiausius 2–3 mėnesius rezultatai ir kiti veiksniai.
Atsižvelgus į šias priežastis numatoma, kad nedarbas 2013 metais sumažės iki 11,5 procento, o 2014–2016 metais atitinkamai mažės iki 10,5 proc., 9,8 proc. ir 9,1 proc.
