Vokietija ragina ir kitas Europos šalis pasekti Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Belgijos pavyzdžiu – 2 sav. drausti skolintų akcijų sandėrius.
Tuo metu Vilniaus birža teigia neketinanti drausti prekybos skolintomis akcijomis – ji Lietuvoje nepopuliari, praneša LTV „Šiandien“.
Uždrausti skolintų akcijų sandėrius – vienas pastarųjų žingsnių finansų rinkoms nuraminti po dramatiškos savaitės.
Per tokį sandėrį investuotojas parduoda akcijas, kurias skolinasi iš trečiosios šalies, dažniausiai biržos prekeivio ar kito investuotojo, tikėdamasis, kad jų kaina kris ir kad vėliau jas perpirkęs kainos skirtumą galės įsidėti į savo kišenę.
Šis labiausiai spekuliacinių prekybos rinkoje būdų kelia didelį jos reguliavimo institucijų nepasitenkinimą.
„Dabar imtasi ne tik stabdyti trumpalaikius akcijų pardavimus, bet ir kitų priemonių. Tačiau trumpalaikiai sandėriai kartu su nepagrįstais gandais gali turėti labai neigiamų padarinių ir mes turime prieš juos kovoti“, – sako Europos rinkų saugumo agentūros vadovas Stevenas Maijooras.
Draudimo šalininkai tikisi, kad rizikos bus mažiau. Priešininkų nuomone, spaudimas rinkoms bus dar didesnis, esą politikai imasi tokios priemonės, kai kitų neturi.
„Panašių priemonių 2008 metais imtasi Australijoje ir Jungtinėse Valstijose, o 2010-aisiais Vokietijoje, bet rezultatai buvo priešingi negu tikėtasi, rinkos krito. Mano nuomone, rinkoms nepatinka, kad keičiamos taisyklės, kai mažiau pasitikėjimo“, – teigia rinkos ekspertas Alexanderis Hickas.
Vokietija pernai uždraudė rizikingiausius vadinamuosius neapsaugotus akcijų sandėrius, kai prekiautojui nereikia netgi jų skolintis.
Popietinė prekyba Franfurto biržoje nuteikė optimistiškai, po rytinio kritimo jos indeksas šoktelėjo 3,5 procento. Prekyba Niujorko biržoje taip pat prasidėjo kilimu.
