Europos Sąjunga Lietuvai yra skyrusi 66 mln. litų projektams, kurie socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis padėtų integruoti į darbo rinką.
Tačiau projektus pralaimėjusieji ir finansavimo negavusieji žada Europos socialinio fondo agentūrą skųsti teismams. Dėl nesibaigiančių skandalų, susijusių su europinių lėšų panaudojimu, Seime jau renkami parašai siūlant sudaryti parlamentinę komisiją.
Europos socialinio fondo agentūrai buvo pateikta 151 paraiška skirti pinigų socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis integruoti į darbo rinką. Paraiškas dviems projektams pateikė ir Anykščių bei Alytaus bendruomenių užimtumo centrai.
Pagal projektus per trejus metus daugiau kaip 600 neįgaliųjų ir bedarbių moterų ne tik iš minėtų miestų, bet ir iš Panevėžio bei Vilniaus būtų turėję galimybę įsidarbinti draudimo rinkoje. Vyresnės nei 50 metų moterys ir nedidelį neįgalumą turintys asmenys galėtų gauti individualios veiklos pažymas ir drausti žmones gyvybės draudimu.
„Dirbti pagal verslo liudijimą ir gyvybės draudimo srityje nėra labai sunku todėl, kad tu gali savo darbo valandas išdėlioti savo darbo dienoje. Turint sveikatos galima dirbti daugiau, mažiau. Panevėžyje esant tokiai bedarbystei, Net įdarbinus 100 ar 120 moterų, jos būtų turėjusios papildomas lėšas savo šeimoms išlaikyti“, – teigė Panevėžio moterų užimtumo ir informacijos centro direktorė Vaida Dainevičienė.
Tačiau Europos socialinio fondo agentūra šį socialiai remtinų žmonių įdarbinimo projektą atmetė. Pasak agentūros vadovo, projekto reikalavimas buvo įdarbinti 10 proc. žmonių, dalyvavusių tikslinėje grupėje. Įdarbinti darbo sutartimi, su visomis socialinėmis garantijomis.
„Paraiškoje buvo pateikta, kad įdarbins tarpininkais pagal individualią sutartį. Tai nebuvo numatyta finansavimo sąlygų apraše. Tai nebuvo numatyta mūsų žaidimo taisyklėse“, – tvirtino Europos socialino fondo agentūros vadovas Povilas Česonis.
Tuo metu draudimo specialistai teigia, kad visame pasaulyje draudikai draudimo tarpininkus samdo pagal individualias sutartis.
„Gyvybės draudime draudimo tarpininku dirba žmogus, išsiėmęs individualiosios veiklos pažymą. Paskui jis pasirašo su draudimo kompanija tarpininkavimo sutartį ir pradeda dirbti kaip pats mažas verslininkas“, – aiškino Draudimo rizikos ir valdymo instituto vadovė Aleksandra Lezgovko.
Dėl to, kad sąlygose buvo numatyta tik viena įdarbinimo forma, institutas Europos socialinio fondo agentūrą kaltina nekompetencija ir dėl nepatvirtintų projektų ketina kreiptis į teismą.
„Man advokatas minėjo,kad įdarbinimo mechanizmas, individualiosios veiklos pažyma yra galima. Mūsų projektus atmetė būtent dėl šito dalyko“, – teigė A. Lezgovko.
Dėl tokio europinių lėšų skirstymo projekto rengėjai jau kreipėsi į Europos Komisijos padalinį, atsakingą už užimtumą ir socialinę atskirtį.
O dėl nesibaigiančių skandalų, susijusių su šių pinigų skirstymu, Seime jau renkami parašai, siūlant sudaryti parlamentinę komisiją, kuri nuodugniai patikrintų sąjunginių lėšų skirstymą Lietuvoje.
V. Motiejūnienė,
Z. Paškevičienė,
