Beveik visa Rusijos žiniasklaida praneša, kad Kremlius naftos blokados Europai netaikys. Tiesa, taisyklės išimtimi gali tapti Baltijos šalys ir Lenkija, rašo antradienio „Respublika“.
Anot dienraščio „RBK daily“, naftos eksporto į Rytų Europos šalis sumažinimas būtų ne politinis, o ekonominis veiksmas. Lietuvoje tokiu paaiškinimu smarkiai abejojama.
Rytų Europai gresia izoliacija
Dienraščio apklausti ekspertai nurodė, esą juodojo aukso eksportas į Baltijos šalis ir Lenkiją ir taip yra mažas ir nerentabilus. Tuo tarpu Vakarų Europai, skirtingai nei minėtosios valstybės, turinčiai alternatyvių naftos šaltinių, tiekimo mastai turėtų didėti.
Kompanijos „Velec Kapital“ analitikas Dmitrijus Liutiaginas „RBK daily“ teigė, esą galimas eksporto Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai apkarpymas lemiamas dviejų priežasčių. Pirmoji - sumažinta kompanijos „Lukoil“ naftos gavyba, antroji - būtinybė didinti naftos perdirbimą vidinėje Rusijos rinkoje.
Naftos tiekimo sumažinimą Baltijos šalims ir Lenkijai tarp eilučių patvirtino ir „Lukoil“ atstovai. Jie, reaguodami į naujienų agentūros „Reuters“ pranešimą, paneigė ketinantys mažinti naftos eksportą Europai. Tiesa, tik Vakarų.
„Nederėtų pamiršti fakto, kad būtent Lenkija ir Baltijos šalys Europos Sąjungoje aktyviausiai palaikė Gruziją“, - primena „RBK daily“.
„Logiška tąsa“
SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas „Respublikai“ teigė abejojantis grynai ekonomine tokių veiksmų potekste. „Tai logiška įvykių tąsa“, - sakė analitikas.
Pasak jo, jeigu Baltijos šalims ir Lenkijai būtų sumažintas ar nutrauktas naftos tiekimas, tai degalų kainoms žymiau neatsilieptų. Esą šio regiono perdirbėjai, kaip ir su panašiomis problemomis neseniai susidūrę čekai, galėtų rasti kitų tiekėjų. Bene didžiausi nuostoliai gresia aktyviai naftos eksportą vykdančiam Latvijos Ventspilio uostui.
„Lėtėjant ekonomikai, Europoje krinta naftos suvartojimas. Taigi tokiu atveju ir Europos Sąjunga galėtų solidarizuotis ir, pvz., 10 proc. sumažinti naftos pirkimą iš Rusijos. Be to, derėtų nepamiršti, kad jeigu naftos kaina kris iki 75 dolerių už barelį, Rusijos biudžetas taps deficitinis“, - pridūrė N.Udrėnas.
Dujų blokada – vargiai tikėtina
Pašnekovo teigimu, Kremlius veikiausiai nepanaudos savo galingiausio ginklo - dujų vamzdyno. Viena vertus, per Lietuvą dujos tranzitu keliauja į Kaliningrado sritį, tad „kranelio“ užsukimas būtų neįmanomas. Antra vertus, už dujas jau mokame europinę kainą, ir jeigu koncernas „Gazprom“ dujas Lietuvai sumanytų parduoti gerokai brangiau nei rinkos kaina, tai sukeltų tarptautinį skandalą.
„Kur kas labiau bijau dėl mūsų įmonių - vežėjų ir maisto pramonės“, - sakė analitikas.
Tiesa, dujų vamzdis, lyg tyčia, jau šiandien atsidurs dėmesio centre. Bent jau Lenkijoje. Mat magistralinis dujotiekis „Jamalas-Europa“, kuriuo Europos Sąjungai tiekiamos rusiškos gamtinės dujos, rugsėjo 2 d. bus uždarytas, kaip oficialiai teigiama, profilaktiniams darbams. Taigi Lenkija mažiausiai parą bus priversta naudoti savo gamtinių dujų atsargas.
„Respublika“ primena, kad Rusija jau paskelbė mažinanti krovinių, siunčiamų per Baltijos šalių uostus, srautus. Maždaug 2 proc. sumažinamą tranzitą analitikai vertina kaip įspėjamąjį signalą, pranašaujantį tolesnius ekonominio spaudimo veiksmus.
Šarūnas ČERNIAUSKAS
