Tai yra žemiausias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėti rinkti duomenys apie nedarbą 1998 metų balandžio mėnesį, rodantis, jog 19 narių vienijančio bendros valiutos bloko ekonomika atsigavo po COVID-19 pandemijos.
Pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis buvo gerokai mažesnis nei prieš metus užfiksuotas 7,3 proc. rodiklis.
Eurostatas apskaičiavo, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) spalį bedarbių skaičius siekė 12,95 mln. suaugusiųjų, arba 6 proc. aktyvių gyventojų, iš jų 10,87 mln. euro zonoje.
Nors visos EBPO ekonomikos, išskyrus buvusią ES narę Didžiąją Britaniją, atsigavo iki priešpandeminio dydžio, pasauliniai trikdžiai stabdo procesą.
Europos Komisija prognozuoja, kad euro zona per kelias savaites panirs į recesiją.
Infliacija vis dar išlieka aukšta, nors lapkritį euro zonoje ir sumažėjo iki 10 procentų.
ECB nustatytas tikslinis lygis yra 2 procentai.
Remiantis „S&P Global“ paskelbtu PMI tyrimu, verslo aktyvumas mažėjo penktą mėnesius iš eilės, nors lapkritį nuosmukio tempas sulėtėjo.
Eurostato duomenimis, aukščiausias nedarbo lygis ES ir euro zonoje buvo tarp jaunesnių žmonių – atitinkamai 15,1 ir 15 procento.
Palyginti su praeitų metų duomenimis, skaičius išaugo.
Didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje nedarbo lygis siekė 3 proc. (2021 metų spalį – 3,3 procento).
Antroje pagal dydį ekonomikoje Prancūzijoje nedarbas buvo 7,1 proc., palyginti su 7,6 proc. prieš metus.
Čekijoje, kuri nepriklauso euro zonai, nedarbo lygis buvo žemiausias ES – 2,1 proc., o euro zonos narėje Ispanijoje – didžiausias – 12,5 procento.
