Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.
2010 metais, po JAV ir euro zonos siekio kelti savo eksportą atpiginant valiutą, Brazilijos finansų ministras Guido Mantega tai pavadino „valiutų karais“. Tai tapo populiara fraze, o besivystančių šalių valiutų kainos šoktelėjo į viršų.
Nepaisant aukšto nedarbo lygio ir niekaip nesibaigiančios krizės euras vis stiprėjo ir taip stabdė bloko atsigavimą.
„Europos centrinis bankas ekspansinės pinigų politikos atžvilgiu nėra pats ryžtingiausias pasaulyje“, - savo pranešime Singapūre teigė J. Nordvigas. Jis taip pat pažymėjo, kad ECB pats kilstelėjo euro vertę dar 2011 metais, o piliečiai bijo, kad tai nepasikartotų ir vėl, nes tai prieštarauja elementariems ekonomikos dėsniams.
„ECB teks apsispręsti, kokio jie nori euro. Dabar bent jau suvokiama, kad pigesnis euras išeis į naudą visam regionui“, - teigia ekonomistas.
„Credit Agricole“ analitikai tikisi, kad ECB imsis ilgalaikių refinansavimo operacijų ir taip į apyvartą išleis daugiau eurų. Vis dėlto tam prieštarauja istorija, nes 2011 metų gruodį ECB paskelbė apie tokią operaciją, tačiau kitų metų rugpjūtį paskelbė apie vertybinių Europos popierių supirkimą, kad būtų palengvinta skolos našta periferijos valstybėms.
Kol kas euras yra tam tikrame akligatvyje, o investuotojai laukia kitų JAV Federalinio rezervo veiksmų. Tikimasi – jei euras daugelio bus pasirinktas kaip rezervo valiuta, jo kaina dolerio atžvilgiu gali kilti iki 1,37 dolerių už eurą. J. Nordvigas pastebėjo, kas šiemet į Europos akcijų biržas turėtų plūstelti 200 mlrd. JAV dolerių, o tai neabejotinai sustiprins bloko valiutą.
„Kalbant apie euro kaip valiutos stiprumą, aš tikrai neduočiau nukirsti sau rankos“, - vaizdžiai pareiškė ekonomistas.
