Kertinius sprendimus, sprendžiant euro zonos likimą, priėmė slapta Europos Sąjungos „Masonų ložė“.
Slaptas gelbėjimo planas
Praėjus dviem mėnesiams po JAV banko „Lehman Brothers“ žlugimo, Europos lyderiai sudarė slaptą komitetą, kurį tarpusavyje vadino „grupe, kurios nėra“. Slaptas Europos Sąjungos (ES) lyderių organas turėjo vieną tikslą – gelbėti žlungančią euro zoną. Ta pati slapta konklava po metų susirinko iš bedugnės traukti skolose skęstančios Graikijos.
JAV dienraščio „The Wall Street Journal“ atliktas tyrimas atskleidė, kaip Europos valstybės slapta gelbėjo žlungančią ES valiutų sąjungą. Jos žlugimas neabejotinai būtų iššaukęs dar vieną sunkmetį.
JAV bankų krizei sudrebinus pasaulio rinkas, susiskaldžiusi ES nesugebėjo priimti staigaus gelbėjimo plano. Tik artėjančios naujos krizės įsprausta į kampą ji pasiekė kompromisą, kurį apsunkino dvi konfrontuojančios personos – hiperaktyvus Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Pažeidė sutartis
Šių metų pradžioje Graikijai paskelbus apie finansinius sunkumus, reali pagalba jai suteikta tik gegužę. Apžvalgininkų teigimu, ES įsteigtas prieštaringai vertinamas gelbėjimo fondas, pažeidžiantis kai kuriuos Mastrichto sutarties nuostatus, numalšino paniką dėl euro žlugimo, bet neišsprendė ES valstybių skolų problemos, kuri ir šiandien kankina Graikiją ir Airiją.
2009 metų kovą iš ES Ekonomikos ir finansų komiteto vadovo pareigų besitraukiantis prancūzas Xavieras Musca savo įpėdiniui Thomui Wieseriui paliko ilgą darbų sąrašą. Jo gale buvo įrašytas sakinys: „Beje, reikėtų žinoti apie grupę, kurios nėra.“
ES Ekonomikos komiteto vadovo kuruojama įslaptinta grupė nereguliarius susitikimus rengė nuo 2008-ųjų lapkričio. Juose Prancūzijos ir Vokietijos finansų ministrai, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai bei Liuksemburgo premjero Claude'o Junckerio patarėjai kūrė euro zonos gelbėjimo planą. Grupė slapta susitikinėjo ES Tarybos susitikimų šešėlyje.
Vokietija versus Prancūzija
ES senbuvės Vokietija ir Prancūzija tiek viešose diskusijose, tiek pogrindiniuose susitikimuose nesutarė, ar ES turėtų išpirkti ant bedugnės krašto stovinčios Graikijos skolas. Už pagalbą Graikijai pasisakiusi Europos Komisija iš pradžių sulaukė pritarimo iš Prancūzijos, bet tam priešinosi Vokietijos valdžia, nenorėjusi sulaukti visuomenės pasipiktinimo prieš pat savivaldos rinkimus.
Graikijos biudžeto deficitui pernai pasiekus 12,5 proc. ir triskart viršijus visus planus, investuotojai atsuko nugaras. Tad greitai tapo aišku, kad griūvančius šalies finansus gelbėti turės ES.
Visgi euro zonos lyderiai sutiko sukurti bendrą finansinio saugumo tinklą kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) tik po kelių savaičių ginčų, kuriuose aktyviausiai dalyvavo jau minėti N. Sarcozy ir A. Merkel.
Neatidavė Į TVF rankas
Atliktas tyrimas parodė, kad svarbiausias sprendimas, gelbėti Graikiją ES lėšomis ir neatiduoti TVF, buvo priimtas „grupėje, kurios nėra“ ir tik vėliau perleistas šalių lyderiams tęsti tolimesnes derybas.
Prieš pat kovo 25 d. viršūnių susitikimą, N. Sarkozy priešinosi siūlymams Graikiją gelbėti kartu su „tais amerikiečiais“ (TVF – aut. past.), tačiau jam paprieštaravo A. Merkel, kuri viešai teigė, kad tik TVF turi visą reikiamą patirtį, o vienašališkas ES veiksmas būtų nenaudingas ir dėl finansų. N. Sarkozy žinodamas, kad be Vokietijos milijardų sprendimas nebus pasiektas, turėjo nusileisti.
Faktai:
- Gelbėdama Graikiją, ES suformavo 1 trln. eurų stabilizavimo fondą.
- ES lyderiai baiminosi, kad be pagalbos mechanizmo Graikijos problemos išplis į Portugaliją, Ispaniją ir Italiją.
- Graikijai suteikta 45 mlrd. eurų paskola. 15 mlrd. dengė TVF, likusią dalį – ES.
- Po finansinės pagalbos suteikimo, Graikija skelbia sumažinusi biudžeto deficitą 40 proc.
Ingrida Mačiulaitytė