Nors Estija nuo sausio 1 d. taps eurozonos nare, tačiau joje nedarbas – ypač tarp jaunimo ir rusų tautinės mažumos narių – didesnis nei Lietuvoje.
Estijoje fiksuojamas nedarbo lygis yra didesnis nei Lietuvos. Paskelbti Statistikos departamento II ketvirčio ekonomikos duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje siekė 18,3 proc., tuo metu Estijoje – 18,6 proc.
Daugiausia bedarbiai Estijoje – jauni bei rusų tautybės asmenys.
„Aš nesitikėjau, kad bus taip sunku surasti darbą. Aš manau, kad su mažais vaikais tai tampa praktiškai neįmanoma“, – portalui euobserver.com teigė 26-erių Egle Molder, dirbanti sekretore ir esanti dviejų vaikų motina.
„Pagrindinės paslaugos, pavyzdžiui, švietimas, socialinis darbas, yra prastai teikiamos. Teikimas turi daug ydų. Estijos vyriausybė nepriėmė jokių potvarkių, pagerinančių vaikų darželių veikimą. Nebuvo įsteigta ir dienos centrų, kuriais galėtų naudotis vidutines pajamas gaunantys asmenys“, – teigė E. Molder.
Socialinės pašalpos, pavyzdžiui, nedarbo ir vaikų pašalpos, Estijoje buvo stipriai apkarpytos. Tokiomis priemonėmis Estija siekė įgyvendinti 3 proc. BVP biudžeto deficito kriterijų.
Estijoje yra 11,7 proc. registruotų bedarbių. Iš šių registruotų bedarbių išskiriamos dvi kategorijos.
Tie, kurie prieš tai turėjo darbą ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius, gauna 50 proc. savo buvusios algos per pirmąsias 100 dienų. Vėliau 40 proc. algos per kitas 170 dienų.
Tie, kurie prieš tai visai nedirbo, gauna menką pašalpą, siekiančią 1 tūkst. kronų (64 eurai), per mėnesį. Tokia pašalpa mokama 270 dienų.
Sveikatos draudimas mokamas tiek ilgai, kiek žmonės pasirodo darbo biržoje.
„Nedarbas yra viena rimčiausių Estijos problemų; su ja vyriausybė turi kovoti“, – teigia Ylo Kaasikas, vyriausiasis Estijos centrinio banko ekonomistas.
„Estijos darbo rinka yra labai lanksti – mes matėme labai greitą šios rinkos žlugimą. Naujas darbo sutarčių įstatymas leido įmonėms daug lengviau atleisti darbuotojus, tačiau toks įstatymas leidžia ne tik atleisti greičiau žmones, bet greičiau juos ir priimti“, – teigė Y. Kaasikas.
Jis pridūrė, kad darbo rinkos atsigavimas truks keletą metų.
Y. Kassikas teigia, kad nedarbas Estijoje turėtų sumažėti šiais metais. Bedarbių, anot jo, po truputį mažėja nuo 2009 metų pabaigos.
Estijoje sektoriai, labiausiai paveikti krizės, – statybų ir industrinės gamybos.
„Darbas įmonėse, fabrikuose pagyvėjo; tai lėmė eksporto padidėjimas. Tačiau vidaus paklausa išlieka maža“, – teigė Y. Kaasikas.
Tačiau vis tiek jaunesnei Estijos populiacijai įsidarbinimo perspektyvos išlieka niūrios. „Eurostat“ duomenimis, I ketvirčio Estijos jaunimo nedarbas siekė 39,8 proc. Tai buvo dvigubai didesnis jaunimo nedarbas nei vidutiniškai ES.
Siimas Sarapuu, Talino darbo biržos direktorius, teigė, kad nedarbas Estijoje išaugo apie dešimt kartų. 2007 metais buvo užregistruota 3,5 tūkst. bedarbių, šių metų kovą skaičius padidėjo iki 38 tūkst. Nuo pavasario šis skaičius sumenko ir rugpjūtį siekė 31 tūkst.
„Talino darbo biržoje darbuotojų skaičių teko padidinti nuo 60 iki 112. Taip buvo nuspręsta padaryti, kad būtų galima aptarnauti plūstančius bedarbius – jų skaičius vis didėjo“, – teigė Talino darbo biržos vadovas.
Apie pusė besikreipiančių į Talino darbo biržą yra rusų tautinės mažumos nariai. Pažymėtina, kad ketvirtadalis Estijos populiacijos yra rusų tautybės.
Estijos rusams, kuriems sovietiniais laikais buvo suteikiami butai ir kitos lengvatos, prisitaikyti prie naujos realybės yra sunku; ypač sunku yra išmokti estų kalbą.
„Pagrindinė priežastis, kodėl rusų tautybės asmenys negauna Estijoje darbo, yra tai, kad jie nemoka kalbos. Tuo tarpu jaunesniems estams sunku gauti darbą todėl, kad jie nemoka rusų kalbos, būtinos norintiems įsidarbinti paslaugų sektoriuje“, – teigė Talino darbo biržos vadovas.
„Mes siūlėme kalbos kursus, tačiau jie buvo veltui. Po 200 valandų trunkančių kursų mes įvertinome pažangą ir pamatėme, kad pinigai buvo išmesti į balą“, – teigė S. Sarapuu.
