Kaip alternatyvius rusiškoms dujoms tiekimo šaltinius ji įvardijo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir gerokai mažesnio pajėgumo terminalą Suomijos Haminos uoste, taip pat Latvijos Inčukalno požeminę saugyklą.
Premjerė pabrėžė, jog anksčiau Estija per metus sudegindavo apie 5 teravatvalandžius (TWh) dujų, tačiau šiemet jų paklausa turėtų kristi iki 3,5 TWh, energetikos sektoriui aktyviau pradėjus naudoti skalūnų alyvą.
„Net jei prieš „Balticconnector“ būtų įvykdyta ataka ir nebegautume dujų šiuo vamzdynu, jomis galėtume pakankamai apsirūpinti iš kitur, ir puikiai peržiemoti“, – kalbėjo K. Kallas.
Susirūpinimas dėl tarptautinių naftos ir dujų infrastruktūros objektų saugumo kilo po to, kai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ gijų. Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai prieš tai šio vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai. Tirti incidentą jau pradėjo Švedija, be to, skelbta apie jungtinį vokiečių, danų ir švedų tyrimą.
Komentuodama anksčiau šią savaitę su Suomija pasiektą sutarimą, jog kad jos bendrovės išnuomotas SGD importo terminalo laivas – plaukiojanti saugykla ir pakartotinio dujinimo įrenginys – nuolat švartuosis Suomijos nedideliame Ingos uoste, bet ne Estijos Paldiskyje, K. Kallas pareiškė, jog vienas tai lėmusių veiksnių buvo neaiškumai dėl jo nuomos, dėl kurio Estija prarado Suomijos pasitikėjimą.
Be to, pasak jos, pagal pirminį susitarimą, pasiektą pavasarį, buvo numatyta, kad nuo 2023-ųjų šis SGD laivas bus Suomijoje, nes Suomija dujų per metus sunaudoja apytikriai keturis kartus daugiau nei Estija.
„Balticconnector“ patenkintų mūsų poreikius iš Suomijos, tačiau nepatenkintų Suomijos poreikių priešinga kryptimi. Rusiškų dujų teikimo Suomijai nutraukimas ir incidentas su „Nord Stream“ gerokai pakeitė padėtį – Suomijos rizikos tapo per didelės pradinio susitarimo su Estija dėl SGD laivo bazavimo laikymuisi“, – paaiškino K. Kallas.
