„Kas laukia mūsų ateityje, ateitis – tai artimiausias pusmetis – prie skaitiklio klientas galės prisijungti tiesiogiai ir gauti duomenis online. Prisijungęs klientas galės matyti tai, kas dabar vyksta su jo suvartojimu“, – žurnalistams antradienį sakė ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorė Aurelija Židickytė-Orvydė.
„Savo kompiuterinėje įrangoje turėdamas apps'ą ar programėlę, klientas mato savo suvartojimą ir gali priimti sprendimus čia ir dabar – pavyzdžiui, įjungęs elektrinę viryklę ar kažkokį kitą prietaisą, matys iškart išaugusį elektros suvartojimą ir galės įvertinti, per kiek laiko kiek suvartojo elektros energijos“, – pridūrė ji.
Šiuo metu prie ESO savitarnos sistemos prisijungę klientai gali matyti praėjusios dienos elektros suvartojimą 15 minučių arba vienos valandos tikslumu.
ESO atstovų teigimu, ši paslauga aktualiausia turėtų būti suvartojantiems daugiausia elektros, tuo metu jei ją naudotų visi vartotojai, tai padidintų sistemos apkrovą.
„Vertinant aktualumą, manau, kad pagrindinis faktorius bus, kam tai aktualu. Galbūt tai labiau bus verslas, kuriam tai aktualu“, – teigė ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Jeigu padaryti visą sistemą, visus 1,8 milijono realiu laiku, tai ryšio visoms sistemoms apkrovimas būtų tikrai žvėriškas, nes pastoviai vyktų duomenų mainai“, – pridūrė jis.
Pasak A. Židickytės-Orvydės, elektros vartojimą realiu laiku norinčiam stebėti klientui greičiausiai reikės sumokėti už specialų įrenginį. Ar už šią paslaugą vartotojams reikėtų mokėti reguliariai, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį, ESO atstovai teigė dar neturintys duomenų.
„ESO nesiekia prisukti daugiau elektros“
Kalbėdami apie galimai neteisingą išmaniųjų skaitiklių apskaitą, ESO atstovai tikino, jog bendrovė nesiekia didinti elektros suvartojimo rodiklių, be to, tai nesuteiktų ir papildomos finansinės naudos.
„ESO neturi jokio smulkiaburžuazinio intereso, kad klientas vartotų daugiau elektros energijos, nes visus duomenis ir galutines sąskaitas išstato elektros tiekėjai“, – teigė R. Radvila.
„Jeigu mes norėtume prisukti daugiau, mes iš to praktiškai negautume jokios naudos, (...) nes didžiumą sąskaitos dalies sudaro elektros, kaip produkto, kaina“, – pridūrė jis.
A. Židickytė-Orvydė teigė, kad problemų kelia ne išmanieji skaitikliai, o vartotojų nežinomas, kas didiną jų elektros suvartojimo rodiklius.
„Ką pamatėme diegdami skaitiklius, kad ne su skaitikliu yra bėda, bet labiau yra bėda su klientų nežinojimu apie tai, kas vyksta jų namuose – kiek įrenginiai vartoja, koks yra jų galingumas“, – teigė ESO atstovė.
Pasak jos, 2022 metais išmanieji skaitikliai klientams padėjo sutaupyti 11 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros, o iki šiol užfiksuota tik 0,1 proc. išmaniųjų skaitiklių gedimų.
ESO nuo rugpjūčio Lietuvoje įdiegė beveik 317 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, iš jų 210 tūkst. pernai. Šiemet jų įrengti planuojama dar apie 500 tūkst.
Išmanieji skaitikliai gyventojams, per metus naudojantiems daugiau nei 1 tūkst. kWh elektros, bei visoms įmonėms, bus įrengti iki 2025 metų pabaigos. Nuo 2026 metų skaitikliai bus keičiami likusiems vartotojams pasibaigus senųjų skaitiklių metrologinei patikrai.
1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių už daugiau nei 105 mln. eurų (su PVM) įdiegs konkursą laimėjusi Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“.
Bendra didžiausio Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projekto vertė siekia iki 150 mln. eurų – be skaitiklių, ją sudaro dabartinių sistemų vystymas, informacinių sprendimų kūrimas bei paslaugos, taip pat klientų bei visuomenės informavimas.
