Šiuo metu esame paskutiniajame krizės sprendimo etape, teliko išspręsti valstybių skolų problemos ir su sunkmečiu bus galutinai susitvarkyta, mano Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas.
„Kai tik pavyks valstybių problemų kamštį pajudinti ir išmušti į priekį, galėsime pasiekti tvaraus ekonominio augimo laikotarpį. Esame kryžkelėje, išsprendę valstybių skolų problemas galėtume iš jos išeiti. Tam pagrindo yra daug. Jei pažvelgtume į įmonių balansus, didelė dalis pasaulio kompanijų registruoja rekordinius ar artimus jiems rezultatus, net Baltijos šalyse didelė dalis kotiruojamų įmonių pasiekė 2007 metų lygį“, - Lietuvos laisvosios rinkos instituto konferencijoje „Euro zonos krizė: sprendimai ir ateities perspektyvos“ kalbėjo jis.
Pasak M. Dubnikovo, pirmasis pusmetis rinkoms bus sudėtingas, mat valstybėms reikės refinansuoti nemažą dalį skolų, tačiau vėliau pinigų poreikis refinansavimui mažės.
Pristatydamas, kaip rinkos reagavo į ES valstybių skolas, jis atkreipė dėmesį, kad investuotojai reaguoja dar prieš ekonomistams konstatuojant problemas: „Ši krizė parodė, kad investuotojai sugeba, ženkliai keisdami akcijų ar obligacijų kainas, parodyti, kad ekonomika juda neteisinga linkme. Įspėjimas atsiranda likus 6-8 mėnesiams iki tol, kol ekonomistai konstatuos problemą.“
Jo teigimu, investuotojai per krizę išmoko, kad ne visos ES šalys yra vienodos ir jų negalima traktuoti vienodai, ypač kalbant apie jų vertybinius popierius.
„Dabartinė vyriausybės vertybinių popierių situacija nėra tvari. Šiandien Vokietija, Prancūzija už 2 metų trukmės obligacijos gali pasiūlyti 0,2-0,7 proc. palūkanas – tai nestabili padėtis, nes investuotojai nebus linkę skolinti už tokias palūkanas“, - teigė M. Dubnikovas.
Anot jo, Lietuva šiuo atveju atrodo pakankamai gerai, mat eurais nominuotos 2 metų trukmės obligacijos įvertintos 2,8-3,3 proc. palūkanomis: „Šiuo atveju pasiekėme tokį lygį, kur skolinamės pakankamai pigiai. Tačiau žiūrint į grafikus matyti, kad atsimušėme į tam tikrą dugną, kuriame obligacijų pajamingumas neturėtų leistis, o kaina kilti.“
