Pasiūlymu, su kuriuo šeštadienį susipažino naujienų agentūra AFP, siekiama paremti 27 valstybių bloko perėjimą prie klimato atžvilgiu neutralios ateities ir sustiprinti bloko, kaip pasaulinio kovos su klimato kaita standartų kūrėjo, pozicijas.
Visgi faktas, kad Europos Komisija garsiai nesiskelbdama išplatino tekstą valstybėms narėms vėlų penktadienio vakarą, paskutinėmis 2021 metų valandomis, pabrėžė sudėtingą ilgai rengto dokumento kelią jo patvirtinimo link.
Jau dukart buvo žadėta, kad šio nekantriai laukiamo dokumento galutinė versija bus paskelbta 2021-aisiais.
Jei dauguma valstybių narių pritars, dokumentas taps ES įstatymu ir įsigalios nuo 2023 metų.
Prancūzija laikosi nuomonės, kad branduolinė energetika – šalies pagrindinis energijos šaltinis – turi būti įtraukta, nepaisant griežto Austrijos priešinimosi ir Vokietijos, kuri šiuo metu uždaro visas savo atomines elektrines, skepticizmo.
Nuo iškastinio kuro priklausomos ES rytų ir pietų šalys taip pat gynė gamtinių dujų naudojimą, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, nors šiam energijos šaltiniui vis dar tenka didelė dalis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Būtina pripažinti, kad iškastinių dujų ir branduolinės energetikos sektoriai gali prisidėti prie ES ekonomikos dekarbonizacijos“, – teigiama Komisijos pasiūlyme.
EK pridūrė, kad branduolinės energijos srityje turėtų būti įdiegtos atitinkamos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir laidojimo priemonės.
Kalbant apie dujas, išmetamo anglies dvideginio kiekis turėtų būti daug labiau apribotas negu normos, taikomos anglimis deginančioms jėgainėms.
Už ES vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) praėjusį mėnesį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi būti „pragmatiška“.
Pasak jo, per ateinančius tris dešimtmečius blokas turės padvigubinti savo elektros energijos gamybą, ir tai „bus tiesiog neįmanoma be branduolinės energetikos“.
