Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ketvirtadienį pateiktoje ataskaitoje apžvelgta, kad graikai ir ispanai, vejami recesijos ir aukšto nedarbo lygio, plūsta į Vokietiją. Šie duomenys patvirtino Vokietijos statistikos departamento išvadas, kad imigracija didžiausioje Europos Sąjungos ekonomikoje yra ryškiausia per 17 metų, rašoma „The Wall Street Journal“.
Anot EBPO, nuo 2011 m. rugsėjo iki kitų metų rugsėjo maždaug 34 tūkst. ir 28 tūkst. ispanų išvažiavo į Vokietiją.
„Tai atspindi beveik 40 tūkst. imigrantų pagausėjimą Vokietijoje 2012 metais, lyginant duomenis su 2011 metais”, - rašoma ataskaitoje.
Graikijoje nuosmukis tęsiasi jau 6 metus iš eilės, per tą laikotarpį šalies ekonominė galia sumažėjo 20 procentų. Tiek Graikija, tiek Ispanija susiduria su didžiausiu nedarbu šalių istorijoje. Vėliausiais duomenimis jis siekia 28 proc., Ispanijoje – 27 procentus.
Sunku surinkti patikimus imigracijos duomenis, o tai reiškia, kad ataskaitos gali atsilikti nuo esamos padėties.
Pasak EBPO iš viso 116 tūkst. žmonių iš „krizės šalių“ per 2012 metais persikėlė į Vokietiją. Reikia pripažinti, kad negalima šio skaičiaus vadinti tiesiog masiniu išvykimu iš šalies.
Nors nėra jokių požymių apie greitai augančią Vokietijos ekonomiką, tačiau nedarbo lygis čia siekia tik 5,4 procento. Šalis taip pat yra pagrindinė Graikijos ekonomikos ir Ispanijos bankų sistemos kreditorė.
Ekonominė krizė ne tik paskatino darbuotojus palikti savo gimtasias šalis, bet ir sudaro blogesnes sąlygas svečiose, rašoma ataskaitoje.
Sunkesnė padėtis Europos darbo rinkoje paaštrino diskusijas, ar migrantai prideda ar pasiima resursų iš viešojo sektoriaus. Pasak ataskaitos, kol kas nėra aiškių įrodymų, kuris argumentas teisingesnis.
„Finansinis imigracijos poveikis negali būti vertinamas vieninteliu aspektu, tačiau teigiamas ar neigiamas efektas retai būna didesnis nei 0,5 proc. nuo BVP”, – rašoma EBPO ataskaitoje.
Imigrantų klausimas tampa labai svarbus dėl demografinių priežasčių. Iki 2020 metų EBPO šalyse sulaukiančių darbingo amžiaus bus 30 proc. mažiau nei tų, kurie dėl amžiaus palieka darbo rinką.
Plėtros sulėtėjimas gali turėti rimtų pasekmių pensijų, sveikatos apsaugos sistemoms, produktyvumui ir ekonomikos augimui išsivysčiusiose šalyse, kur gimsta vis mažiau vaikų, o žmonės gyvena ilgiau.
