Vilnietė Akvilė pasakojo, kad jos tėvui priklausančiame name jau daug metų gyvena šeima be jokios sutarties, nuomos nemoka, bet niekam iki šiol tai netrukdė – jiems buvo leista ten gyventi nemokamai, nes namas buvo nenaudojamas.
Vis tik neseniai Akvilės tėtį, namo savininką, pasiekė antstolių pranešimas apie 740 eurų skolą už elektrą, kurios neapmokėjo ten gyvenanti šeima.
Moteris teiravosi, ar būtų įmanoma skolą už elektrą perleisti tai šeimai ir atjungti jiems elektrą, kad tokių skolų daugiau nesikauptų ir jie būtų priversti išsikraustyti.
Ar skolą už elektrą galima perleisti kitiems?
Advokatas dr. Julius Paškevičius nurodė, kad kiekvienas NT savininkas turi išlaikyti ir prižiūrėti jam priklausantį turtą, t. y. mokėti už komunalines paslaugas, atliekų tvarkymą, namo administravimą ir kt.
Jis pridūrė, kad nėra skirtumo, ar name gyvenanti šeima yra ten deklaravusi savo gyvenamąją vietą, ar ne – dėl to jiems nekyla pareiga išlaikyti būstą, tačiau tai gali padėti namo savininkui vėliau prisiteisti patirtas NT išlaikymo išlaidas.
Anot advokato, jeigu su nuomos sutartimi ar be jos būstu naudojasi kiti žmonės, pareiga mokėti mokesčius išlieka savininkui, o jo teisė išsireikalauti iš namo gyventojų šių išlaidų atlyginimo jau priklauso nuo jų tarpusavio susitarimo.
Jis išskyrė, kad dėl namo nuomos galima susitarti tiek žodžiu (pvz., tiesiog leidžiant ten gyventi), tiek pasirašant sutartį.
„ Taigi, pirma reikia nustatyti, ar buvo susitarimas dėl turto perdavimo naudotis ir kokiomis sąlygomis.
Nustačius, kad susitarimo nebuvo ir asmenys NT naudojasi neteisėtai, savininkas gali prašyti tokius asmenis iškeldinti ir atlyginti patirtas turto išlaikymo išlaidas“, – dėstė J. Paškevičius.
Advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Eleonora Maciejevska antrino, kad namo savininkas ir elektros tiekėjas yra sudarę sutartį, pagal kurią mokėti už namui tiekiamą elektrą yra įpareigotas savininkas, taigi nemokant už elektrą atsakingas lieka tik savininkas.
Vis tik ji paminėjo, kad tokiu atveju namo savininkas galėtų pasinaudoti skolos perkėlimo institutu, pakeičiant skolininką (save) kitu asmeniu (namo gyventojais), tačiau su tuo privalo sutikti pats elektros tiekėjas.
Atjungus elektrą ar išvarius iš namų grėstų atsakomybė
J. Paškevičius tokiais atvejais nerekomendavo už elektrą nemokantiems gyventojams ją atjungti, kadangi už tokį veiksmą namo savininkui gali grėsti ir administracinė atsakomybė.
Jis pridūrė, kad namo gyventojai dar galėtų reikalauti teismo, kad šis NT savininką įpreigotų elektros energijos tiekimą atnaujinti, o tai lemtų papildomas išlaidas savininkui.
Taip pat neteisėta būtų tokius gyventojus iškraustyti jėga. E. Maciejevskos aiškinimu, net jei asmenys gyvena be sutarties ir nemoka už paslaugas, namo savininkas negali jų savavališkai iškeldinti (pvz., ištempti jėga, pakeisti spynų ar pan.).
„Jėga išvaręs gyventojus, namo savininkas gali būti kaltinamas savavaldžiavimu (gali grėsti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki 5 metų).
Taip pat jam gali kilti civilinė atsakomybė už šiems asmenims padarytą žalą, jeigu pastarieji įrodytų teisme visas civilinės atsakomybės sąlygas“, – vardijo advokatė.
E. Maciejevska patarė, kad pakliuvus į tokią situaciją pirmiausia vertėtų raštu pranešti name apsigyvenusiems gyventojams, kad jie turi sumokėti susidariusį komunalinių mokesčių įsiskolinimą ir / arba išsikelti, ir nustatyti tam terminą.
Jeigu gyventojai nereaguoja, vienintelis teisingas kelias būtų kreiptis į teismą jų iškeldinimo ir skolos iš jų priteisimo.
Po ilgo bylinėjimosi skolos gali ir neatgauti
J. Paškevičius neslėpė, kad su tokiais atvejais susidurti tenka neretai, tačiau įprastai tokius ginčus pavyksta išspręsti pateikus teismui dokumentus dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.
„Nuomininkai, gavę iš teismo dokumentus, pradeda situaciją vertinti objektyviau. Iš esmės, kai gyvenamųjų patalpų nuomininkai ne mažiau kaip 3 mėn. neatlygina nuomotojui pagal susitarimą už komunalines paslaugas, nuomotojas gali teismo tvarka nutraukti nuomos sutartį, iškeldinti nuomininką ir prašyti priteisti patirtas nuomojamo būsto išlaikymo išlaidas.
Įprastai tokios bylos tęsiasi iki 3 mėn., tačiau papildomai dar gali užtrukti, kol antstolis įvykdys teismo sprendimą ir iškeldins buvusius nuomininkus. Visgi galima situacija, kai nuomininkas neturės turto ar pajamų, iš kurių būtų išieškoma priteista suma“, – komentavo advokatas.
O E. Maciejevska nurodė, kad tokios bylos gali užsitęsti ir iki kelių metų, jei teismo procesas yra labai sudėtingas, o šalys per daug pasyvios.
Ji paminėjo, kad, jei namo savininkas laimėtų bylą, teismas iš bylą pralaimėjusios šalies priteistų ne tik patirtas išlaidas dėl skolų, susidariusių už komunalines paslaugas, bet priteistų ir bylinėjimosi išlaidas.
Tačiau advokatė taip pat neslėpė, kad gyventojams neturint jokio turto ar pajamų, iš kurių antstolis galėtų išieškoti priteistas sumas, namo savininkui būtų sunku atgauti pinigus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
