Nuo šių metų pradžios šalies gyventojams žymiai grėsmingiau rinkti musmires ar jas pardavinėti, nei būti organizuoto nelegalių pesticidų platinimo tinklo dalimi, rašoma pranešime spaudai.
Už musmires gresia baudžiamoji atsakomybė ar net kalėjimas, o platinant nelegalius pesticidus – viso labo tik administracinės nuobaudos, kurios, kaip rodo praktika, menkavertės, palyginus su iš šios veiklos gaunamu pelnu.
Nesuklystume teigdami, kad šešėlinė nelegalių pesticidų rinka šiandien Lietuvoje bujoja. ES intelektinės nuosavybės tarnyba skaičiuoja, kad Lietuvoje maždaug penktadalis (18–22 proc.) ūkiuose naudojamų pesticidų yra nelegalūs – savo sudėtyje turi draudžiamų medžiagų, yra falsifikuoti ar nelegaliai atgabenti.
Tai – maždaug dukart daugiau nei ES vidurkis ir triskart daugiau nei Skandinavijos šalyse. Tad pagal šios rinkos šešėlį Lietuva yra panašesnė į Afrikos ar Centrinės ir Pietų Amerikos šalis, nei į Vakarų Europos valstybę.
Prieš kelerius metus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustatė, kad dėl šešėlinės pesticidų rinkos žala valstybei kasmet siekia per 44 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma – daugiau nei 20 mln. eurų, teigia Zita Varanavičienė, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė.
Žalą patiria gyventojai
Nelegali pesticidų rinka lemia ne tik finansinius valstybės praradimus ar apsunkintas sąlygas sąžiningiems ūkininkams bei augalų apsaugos produktų pardavėjams. Ji kelia realią grėsmę gyventojų sveikatai.
Ypač pavojingi atvejai, kai Lietuvoje maisto auginime panaudojamos nelegaliai įvežtos draudžiamosios medžiagos, kurios gali sukelti ne mažiau skaudžių padarinių nei musmirėse esančios psichotropinėmis pripažintos medžiagos.
Pavyzdžiui, į Lietuvą kontrabandos keliais įvežami fosforo organiniai junginiai, kurie būna panaudojami kaip insekticidai – vabzdžiams naikinti. Tačiau šie junginiai yra draudžiami visoje ES dėl turimo ūmaus toksinio poveikio – šis junginys gali sukelti staigią mirtį.
Taigi, nors jie labai efektyviai naikina augalus užpuolančius kenkėjus, bet taip pat gali sunaikinti ir taip vadinamus netikslinius organizmus.
Kitas pavyzdys – nelegaliai platinamos medžiagos, skirtos grūdų sandėlių kenkėjams naikinti. Šios medžiagos, vadinamieji fumigantai, reaguoja su aplinkos ore esančiais vandens garais ir sudaro ūmiai labai toksiškus ir skvarbius junginius.
Šių medžiagų naudojimas reglamentuojamas ypatingai griežtai, jiems taikomi nuodingųjų medžiagų priežiūros reikalavimai, tad naudotojai turi būti atitinkamai apmokyti. Tuo tarpu nelegalūs prekeiviai šiuos junginius siūlo bet kam. Nesinori tikėti, kad Lietuvoje problemos sulaukia tinkamo dėmesio ir yra sprendžiamos tik po didelės nelaimės.
Be minėtų preparatų, nelegaliai mūsų šalyje ūkininkams platinamos ir kitos ES draudžiamos ar griežtai reguliuojamos medžiagos.
ES griežtina atsakomybę
Siekiant apsaugoti ES gyventojus, Bendrijoje dar praėjusių metų gegužę įsigaliojo nauja direktyva, kuri pirmą kartą numatė baudžiamąjį persekiojimą už nelegalių ar falsifikuotų pesticidų naudojimą, prekybą bei importą ar eksportą.
Šios direktyvos reikalavimus Lietuva į nacionalinius teisės aktus privalo perkelti ne vėliau nei per 24 mėnesius. Deja, tačiau per beveik metus laiko to neįvyko: panašu, kad kol kas institucijos labiau rūpinosi visuomenės dvejopai vertinamu musmirių reguliavimo klausimu, o ne kiekvieno gyventojo sveikatai aktualiu nelegalių pesticidų importo užkardymu.
Galiausiai, legalių augalų apsaugos produktų importuotojai ir pardavėjai tikisi, kad šalies institucijos bus ryžtingesnės ne tik reguliavimo, bet ir kontrolės klausimais. Mat ji vyksta labai vangiai. Tai, kad problema aktuali, rodo ir tų gana retai atliekamų tyrimų rezultatai.
Štai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prieš keletą metų identifikavo nelegalius pesticidus platinusį asmenį, pas kurį kratos metu pareigūnai aptiko net 6 tonas nelegalių produktų.
Žinant, kad 1 hektarui nupurkšti reikia vos keleto gramų kontrabandininkų labai mėgiamo herbicido veikliosios medžiagos, galima suskaičiuoti, kad šiais nelegaliais produktais galėtų būti užteršta maždaug 50 000 ha plotas, kas prilygsta 70-čiai tūkstančių futbolo stadionų.
Tad belieka tikėtis, kad šalies institucijos artimiausiu metu imsis rūpintis ne tik musmirių klausimais, bet ir įves ES reikalaujamą baudžiamą atsakomybę už nelegalius pesticidus.
O tokį reguliavimą galiausiai seks ir aktyvesni pareigūnų veiksmai, kad visuomenė, gamta ir sąžiningi ūkininkai bei pardavėjai būtų apsaugoti nuo juodosios rinkos keliamos žalos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
