SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog kainų augimo lėtėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau.
„Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal. Ypač trečią, ketvirtą ketvirtį yra daug prielaidų, kad maisto kainų metinė infliacija gerokai sumažės“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Anot jo, vasarį maisto kainų mėnesio infliacija buvo arti nulio, o kovą turėtų siekti iki 1 procento.
„Kovą maistas šiek tiek brango, bet mėnesio infliacija bus iki 1 proc., kas nebėra tiek daug, kaip anksčiau. Pernai augimas siekdavo ir du, ir tris, ir keturis procentus“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, didžiausia kainų kritimo tikimybė yra ten, kur didžiausia žaliavos dedamoji ir kai produkto kaina keičiasi eksporto rinkose.
„Pieno produktų rinka yra pirma sąraše, kuri gali koreguotis. Jau praėjusių metų pabaigoje pradėjo kristi pieno produktų didmeninė kaina, tai pamatėme sausį-kovą. Pieno produktų kainų nebuvo ženklaus kritimo, bet mėnesiniai pokyčiai buvo neigimi. Galima sakyti, pieno produktai yra pingantys“, – sakė T. Povilauskas.
„Kiaulienos kainos, jei eksporto rinkose jos nemažėja, tai kodėl Lietuvoje jos turi mažėti, todėl ir matome, kad Lietuvoje vasarį ir kovą ji pabrango“, – pridūrė jis.
T. Povilauskas mano, kad antrąjį-trečiąjį ketvirtį turėtų kristi ir grūdinių produktų kainos, kadangi bus išparduoti produktai, pagaminti už brangesnę savikainą.
Prekybininkai ir perdirbėjai neturi stimulo mažinti kainų
Tuo metu maisto kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigia, kad nepaisant žaliavų savikainos mažėjimo, prekybininkai, perdirbėjai kol kas „neturi stimulo“ mažinti kainų.
„Taip, dauguma gamintojų ir perkančiųjų tos žaliavų savikainos mažėjo, bet niekas nenori mažinti, nes tiek turėjo nuostolių praėjusiais metais kai kurie dėl elektros ir panašiai, o vartotojas toliau perka. Pardavimai tikrai mažėja, mažmeninė prekyba traukiasi, tai kiekiai krenta, bet kadangi infliacija didelė, grynųjų pinigų srautas mažmeninėje prekyboje vis tiek auga“, – BNS sakė P. Čepkauskas.
„Tas laikysis tol, kol pas juos piniginė pradės mažėti. Tada sustiprės konkurencija“, – pridūrė jis.
Pasak P. Čepkausko, tikėtina, jog panaši situacija tęsis iki vasaros, tačiau esama prielaidų, jog kainos galėtų kiek mažėti po Velykų.
„Velykos bus nelabai geros, prielaidų yra, nes pernai vasarį-kovą pas juos buvo pardavimų šoktelėjimas, prasidėjo karas Ukrainoje, buvo panikinio pirkimo, po to buvo labdarinio pirkimo į Ukrainą, ir visa tai sėdo prekybininkų sąskaitose. Ir praėjusių metų Velykos buvo pirmos Velykos be apribojimų, žmonės daugiau leido, daugiau suvartojo. To nebus šiemet. Reiškia, šita atkarpa pas prekybininkus bus prastesnė ir atitinkamai tie, kurie pamatys, kad jau sėda jų pardavimai ir pinigai stipriai, jie pradės daužyti kainas ir traukti vartotoją“, – sakė P. Čepkauskas.
„Verslininkas kainas nuleidžia tik tada, kai mato mažėjančius pardavimus“, – teigė jis.
P. Čepkauskas sako pastebintis, jog maisto produktų kainos per akcijas parduotuvėse mažinamos labiau nei anksčiau.
„Akcijų kiekis yra tas pats, truputį didėja gylis. Pieno produktams, pavyzdžiui, nematydavom, kad sviestui yra 50 proc. akcija. Pelno sluoksnis yra didelis ir pas perdirbėjus, ir prekybininkus, tai gali jie akcijų daryti, bet bendrai kainų lygio mažinti jie nenori, nes tada praras pardavimus. Žmogus, jei sviestui akcija, gali jo užsipirkti atsargoms, bet negers dviejų pieno pakelių, jeigu per savaitę geria vieną“, – sakė P. Čepkauskas.
„Kasdienio vartojimo produktų gamintojai, duonos, pieno, jie susiduria su ta dilema, nes jie gali mažinti kainą, bet jei jie tą darys, pas juos stipriai sumažės pinigų. (...) Saldainių už gerą kainą gali nusipirkti ir tris pakelius, bet jei pamatai batoną už pusę kainos, tai nepirksi trijų batonų“, – kalbėjo jis.
Anot T. Povilausko, sumažėjus energetikos produktų kainoms, daug kas tikisi ir staigaus maisto kainų kritimo, tačiau poveikis pasimato po kurio laiko.
„Mažėjant energetikos kainoms tris mėnesius, visi nori, kad kainos taip greitai koreguotųsi, (...) bet reikia laiko ir reikia žiūrėti į atskiras kategorijas, nes pokyčiai labiausiai persimeta ten, kur yra didesnė žaliavos kainos dalis“, – sakė ekonomistas.
„Yra ženklų, kad pigesnė energetika duos savo įtaką, visi norime čia ir dabar, bet niekas greit nevyksta“, – BNS kalbėjo jis.
