Ilgai džiaugtis dėl to, kad pardavėjas sutiko parduoti butą už mūsų pasiūlytą kainą, neteko – tą laimę greit užtemdė rūpesčiai dėl advokatų ir paskolos galutinio patvirtinimo. O dėl dar vieno dalyko negalėsime būti ramūs iki apsikeitimo sutartimis – pasirodo, pardavėjas turi neribotą teisę bet kada nutraukti susitarimą...
Iki galutinio patvirtinimo – kelios savaitės
Tą pačią dieną, kai gavome teigiamą atsakymą iš pardavėjo, kreipėmės į savo finansų konsultantą. Jis pasiteiravo kelių dalykų apie namą: adreso, būsto tipo, valdymo tipo („leasehold“ ar „freehold“), kiek metų dar galioja „leasehold“ sutartis ir kelintais metais buvo pastatytas namas. Stengėmės kaip įmanoma greičiau atsakyti į visus klausimus ir pateikti jiems reikiamus dokumentus. Pirmąjį kartą, kai lankėmės pas konsultantą ir pristatėme savo finansinius dokumentus, paskola mums buvo patvirtinta “teoriškai” (angl. „agreed in principe“). Tuo metu nesitikėjome, kad galutinis patvirtinimas gali užtrukti ne kelias dienas, o kelias savaites…
Be to, keitėsi ir paskolos davėjai. Iš pradžių skolinti mums sutiko vienas bankas, tačiau, kol radome būstą, jo palūkanos pasikeitė. Todėl konsultantas pasiūlė kitą skolintoją, deja, jis suteikti paskolą atsisakė. Kaip mums buvo paaiškinta, tai galėjo nutikti dėl to, kad mūsų kredito istorija – per trumpa. Visgi, gyvename čia nepilnus trejus metus.
Trečiasis skolintojas priėmė mūsų paraišką dėl paskolos. Tačiau tai, ar gausi paskolą, būni tikras tik po to, kai jie įvertina būstą ir išsamiai patikrina visus dokumentus.
Už būsto įvertinimą reikėjo sumokėti 225 £ (galima užsisakyti kiek brangesnį ir išsamesnį būsto patikrinimą, tačiau kiek teko domėtis, to labiau reikia perkant namą, o ne butą).
Sumokėjome ir paraiškos mokestį (angl. „application fee“) – 99 £.
Nuo tos dienos jau praėjo daugiau nei trys savaitės. Per tą laiką kone kiekvieną dieną vylėmės, kad jau šiandien tai tikrai bus naujienų. Bet pats dokumentų tikrinimo procesas užtruko – visų pirma, paskolos davėjai reikalavo pačių paskutinių algalapių, kurie, bent jau mano draugui iš darbovietės atkeliauja paštu, ir tai vilkina visą procesą. Pateikus algalapius, skolintojai išsiuntė užklausą į darbovietę – jiems reikėjo patvirtinimo dėl viršvalandžių. Po kiekvieno dokumento pateikimo bankas prašo mažiausiai 48 valandų tam dokumentui patikrinti.
Taigi lygiai po trijų savaičių gavome atsakymą, kad mūsų dokumentai patvirtinti ir tiko. Belieka laukti, kol bus paruošta ir išsiųsta paskolos sutartis, kurią turėsime pasirašyti. Tam vėl – 48 valandos, kurios prasitęsė netgi iki 72. Tik tada, kai gausime sutartį, būsime tikri, kad paskola mums suteikiama.
Advokatų – šimtai
Dar prieš pateikiant pasiūlymą pardavėjui, ėmiausi kitos paieškos – nuosavybės teisių perdavimo advokatų (angl. „conveyancing solicitors“). Skaičiau, kad jų darbas pirkimo procese labai svarbus – geri advokatai gali paspartinti reikalus. Išsirinkti buvo nelengva. Geriausia, kaip ir finansų konsultantus, advokatus rinktis pagal pažįstamų rekomendacijas (arba pasiskaitinėti diskusijas forumuose). Deja, mums pažįstami žmonės nieko naudingo pasiūlyti negalėjo, todėl teko kliautis nuojauta. Į „Google“ paieškos sistemą įvedus „conveyancing solicitor“ rezultatų – šimtai.
Apsilankiusi įvairių įmonių internetiniuose puslapiuose, tiesiog išsiųsdavau užklausas apie jų kainas. Dažniausiai jie turi specialias formas, kurias reikia užpildyti ir pagal pateiktus duomenis (būsto tipas, kaina ir panašiai), jie pateikia savo paslaugų kainą. Pasiūlymų sulaukiau daug ir įvairių – nuo 125 £ už viską iki 1 000 £ be PVM mokesčio. Kadangi pigiausias – nereiškia blogiausias, o brangiausias – nebūtinai geriausias, nusprendėm rinktis tokius, kurių paslaugų kaina nei didžiausia, nei mažiausia. Beje, šis mokestis yra tik mokestis už jų darbą. Mokesčiai už paieškas bei kiti mokesčiai valstybei kainuoja tiek pat pas visus advokatus.
Kriterijai advokatams
Žiūrėjome, kad jų siūloma kaina būtų fiksuota (angl. „fixed fee“), tai reiškia, kad neatsiras kažkokių papildomų mokesčių. Tačiau tai visada taikoma standartinėms paslaugoms, jei perkant būstą iškiltų nenumatytų, neįprastų reikalų, tektų mokėti daugiau. Reikia pasiteirauti, ar atstovavimo skolintojui mokestis įtrauktas į fiksuotą mokestį. Taip pat dar viena sąlyga, palanki pirkėjui – „no move – no fee“, kas reiškia, jog jei neįvyks namo pirkimo sandėris, mokėti advokatams nereikės. Tai vėlgi turi papildomų sąlygų, bet vis geriau, nei pinigus mokėti iš anksto.
Taip pat svarbu advokato paklausti, ar jis yra registruotas dirbti su būtent tavo paskolos davėju (angl. „registered on lender’s panel“). Dauguma advokatų dirba su beveik visais bankais ir skolintojais Anglijoje, tačiau pasitaiko tokių, dažniausiai mažesnių advokatų įmonių, kurios nėra prisiregistravusios su viena ar kita finansine įmone.
Tokie buvo mūsų kriterijai advokatams. Išsirinkome įmonę, kurios fiksuota paslaugų kaina – 618 £. Tą pačią dieną el. paštu gavome klausimyną bei sutartį, kuriuos reikėjo užpildyti, pasirašyti ir išsiųsti paštu (geriau registruotu laišku) kartu su šiais dokumentais: mūsų abiejų pasais arba sertifikuotomis pasų kopijomis ir dviem adreso patvirtinimais (sąskaita už komunalines paslaugas bei banko sąskaitos išrašu). Tokius dokumentus verta susirasti ir pasiruošti iš anksto – kai prireiks, galėsi siųsti iš karto, ir sutaupyti brangaus laiko.
Pirkėjai – „ant ledo“
Susiradusi advokatų įmonę, jų kontaktinius duomenis iškart perdaviau brokeriui bei nekilnojamojo turto agentui. Norėjosi, kad viskas pradėtų judėti kaip galima greičiau. Atrodė, kad niekas nedaro savo darbo taip efektyviai, kaip turėtų. Dabar suprantu, kad kai laukti tenka ilgai, o atrodo dar ilgiau.
Lyg dar būtų negana nerimo ir streso, vieną dieną važiuodama į darbą, laikraštyje aptikau straipsnį apie dalyką, labai nepalankų nekilnojamojo turto pirkėjams.
Žodžiu „gazumping“, kurio atitikmens lietuvių kalboje nėra, anglai apibūdina situaciją, kai pardavėjas jau įpusėjus procesui atsisako parduoti būstą, nes kažkas kitas pasiūlė mokėti daugiau, ar tiesiog nusprendė nebeparduoti, palaukti geresnių laikų ar panašiai. Taigi, teisiškai pardavėjas tokių įsipareigojimų neturi, kol abi pusės neapsikeitė sutartimis. Tai reikštų, kad pirkėjas lieka „ant ledo“ sumokėjęs mokesčius paskolos davėjui, advokatams ir praradęs daug svarbaus laiko.
Šito termino nereikėtų painioti su „gazundering“. Šiuo terminu apibūdinama situacija, kai pirkėjas paskutinę akimirką nusprendžia nebemokėti pardavėjui sutartos kainos ir siūlo mažesnę, tikėdamasis, kad pardavėjas sutiks.
Kitą savaitę straipsnio tęsinyje, tikiuosi, jau galėsiu parašyti, ar gavome tą galutinį paskolos pasiūlymą bei apie visus mokesčius, kuriuos, perkant būstą, reikia sumokėti Karalienei, valstybei, savivaldybei...
Jolanta TERMINAITĖ
Taip pat skaitykite:
Eksperimentas: kaip emigrantui gauti būsto paskolą Anglijoje (1)
Eksperimentas: kaip emigrantui gauti būsto paskolą Anglijoje (2)
