ekonomistė

Mažmeninės prekybos mažėjimas balandį ir gegužę rodo, kad įsibėgėjusi infliacija ima riboti gyventojų galimybes pirkti, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Bet kokiu atveju jau galima kalbėti apie tai, kad įsibėgėjusi infliacija užsmaugė vartojimo augimą, jau kurį laiką buvo kalbama, kad toks spartus kainų augimas pakeis gyventojų elgseną ir galimybes.

Priešingai nei prezidentas, kuris savo metiniame pranešime kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintos mokesčių reformos, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad gerai, jog mokesčių reforma neįvyko.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį paskelbus, kad liepos 21 dieną pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį liepą ir rugsėjį jis padidins bazines palūkanų normas, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ECB pareiškimas yra tinkamas ženklas rinkoms ir nuims nereikalingas spekuliacijas. „ECB tokiais labai aiškiais savo griežtėjančios pinigų politikos žingsnių įvardijamais apšildo rinką ir nebelieka erdvės spekuliacijoms.

Europos Sąjungai (ES) nutarus šiemet taikyti embargą naftai iš Rusijos, rudenį prognozuojamas infliacijos slopimas nusikels vėlesniam laikui, sako bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Aišku, tai irgi yra scenarijai, tai labai priklausys nuo to, ar pavyks pasiekti naftos embargo Rusijai susitarimą, jeigu tai įvyktų šiemet, aišku, rinkos tai įskaičiuotų ir naftos kaina gerokai šoktų į viršų.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai brango ne tik kai kurios prekės ar paslaugos, bet ir dujos, elektra, už namų šildymą atėjus sezonui taip pat turėsime mokėti gerokai daugiau. Nors augo ir atlyginimai, tačiau toli gražu ne visi spėja prisitaikyti ir padengti visas išaugusias išlaidas. Visgi panašu, kad rudenį atsipalaiduoti dar nebus kada – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils iki pat kitų metų pavasario.

Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį vartotojų kainų indeksas kilo aštuntą mėnesį iš eilės. Nepaisant to, kad rugpjūtis – išpardavimų, nuolaidų ir lentynų valymo metas, per mėnesį kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc. Metinė vartotojų infliacija siekė 5,3 proc. Prekės per metus pabrango 5,6 proc., o paslaugos – 4,5 proc.  Kainos šoktelėjo ne tik Lietuvoje. Išankstiniais Europos statistikos tarnybos Eurostat vertinimais, metinė infliacija euro zonoje įsibėgėjo iki 3 proc.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Lietuvoje įvedus antrą karantiną, kuro kainos nepasiekė rekordinių žemumų, kaip buvo galima matyti praėjusį pavasarį, kuomet litras dyzelino ar benzino nekainavo nė 1 euro. Vien per kelis mėnesius nuo praėjusio lapkričio pradžios iki šio sausio pabaigos kuro kainos Lietuvos degalinėse ūgtelėjo apie 6–7 proc., arba 7–15 centų už litrą. Specialistai kuro kainų augimo priežastis įvardija skirtingas. Viena jų – pastaruoju metu kylančios pasaulinės naftos kainos.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia rekordinius 1,8 trilijono eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo skirta ankstesniame 2014-2020 metų biudžete, ir tai nepaisant fakto, kad bendriją paliko viena iš didžiausių ekonomikų Jungtinė Karalystė. Tiesa, šįkart į biudžetą įtrauktas Europos Sąjungos atsigavimo fondas, kurio lėšos sudaro liūto dalį − jos turės iš naujo pakurti šalių ekonomikas po pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Pavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė. Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,7 proc. ir praktiškai buvo toks pats, kaip atitinkamą laikotarpį prieš metus. Šis rezultatas nenustebino – kad ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, jau kurį laiką iliustravo operatyvieji atskirų sektorių duomenys.  Mažmeninė prekyba fiksavo rekordus.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Didžioji dalis verslo jau antras mėnesis Lietuvoje sustojęs. Ar valdžios skirta pagalba nepasieks įmonių per vėlai ir kokia Lietuvai gresia bedarbystė? Apie tai kalbėjome su Laisvosios rinkos instituto vadove ekonomiste Elena Leontjeva. Laba diena. Europos Komisija pareiškė, kad pagal jų skaičiavimus Lietuvos ekonomika smuks 7,9 proc. šiemet, o kitais metais augs – 7,4 proc.

Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek tokie nuogąstavimai realūs, klausiame ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės. Girdime, kad mūsų verslininkų siunčiamų prekių eksportas į Kiniją mažėja. Kalba ir mėsininkai, kad galbūt jau ne tiek siųs, žmonės vis mažiau parsisiunčia iš Kinijos.

Lietuvoje nenutyla diskusijos dėl planuojamų naujų mokesčių įvedimo. Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali būti rimtas iššūkis Lietuvos gyventojams. Ko galime tikėtis iš naujų mokesčių ir ar tikrai jiems pasiruošta tinkamai, įvertino ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Kaip vertinate, kad nauji mokesčiai buvo paskelbti neinformavus visuomenės iš anksto?  Vienareikšmiškai neigiamai. Pirmas dalykas – mokesčiai atsirado karštligiškai, paskutinę minutę.

Finansų analitikams kalbant apie sulėtėjusią ekonomiką ir galimas neigiamas finansines pasekmes ateityje, Lietuvoje atlyginimai toliau auga. Investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga sako, kad ruoštis neigiamiems scenarijams ateityje yra privalu. Pašnekovė J. Jurga, kalbėdama apie dabartinę ekonominę situaciją, pastebi, kad tam tikras sulėtėjimas ekonomikoje jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Pasaulio ekonomikų augimas lėtėja.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė mano, jog vyriausybės nuostatos tautos atžvilgiu yra neparemtos ekonominiais dėsniais. Kas? Kam? Už ką? – Neseniai premjeras vėl pakartojo, kad Lietuvoje labai populiarios išlaikytinių nuotaikos. Kas ką Lietuvoje išlaiko? Kas kam skolingas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Maldeikienės. – Tai vienas fundamentaliausių klausimų Lietuvoje. Vadinamasis normalus lietuvis yra įsitikinęs, kad biudžetininkai Lietuvoje yra išlaikytiniai.