Ekonomistas Marius Dubnikovas siūlo politikams algas kelti dvigubai. Apie tokio sprendimo naudą, infliacijos prognozes ir kompensacijas už elektrą interviu su ekonomistu.
Kada sulauksime infliacijos mažėjimo? Ar didelės elektros ir dujų kainos ją sumažins?
Matysime greitai susireguliuojančius procesus. Infliacija nebeaugs. Tačiau žmonės klausia, ar sumažėjus infliacijai nukris kainos? Ne, tačiau augimo greitis sulėtės, galbūt kai kur kainos sumažės. Tačiau kainų mažėjimas irgi yra blogo gyvenimo požymis.
Verslininkai sako, kad kainos kyla, nes brangsta energetika, dujos, elektra. Jeigu energetikos kainos nukris pavasarį, vadinasi, verslininkai tiesiog daugiau uždirbs? Daugiau pelno liks jiems?
Reikėtų suprasti, kad kai kurie verslai dabar apskritai nieko neuždirba esant tokioms energetikos kainoms. Nukritus energetikos kainoms, atsiras galimybė uždirbti. Be abejo, kai kur pelno maržos bus didesnės, tačiau įsijungs kita reguliavimo ranka – paklausa, pasiūla, konkurencija, kuri tas kainas kai kuriais atvejais gali sumažinti.
Tačiau drastiškai į prieš 5 metus buvusį kainų lygį negrįšime. To nebus nes vien vidutiniai atlyginimai per paskutinius 5 metus išaugo 70 proc. Nebūna taip, kad auga tik atlyginimai, o kainos lieka tokios pačios.
Ar žmonėms reikėtų kompensuoti elektros ir dujų kainas? Tą Vyriausybė jau daro ir premjerė sako, kad to milijardo eurų kompensacijoms neužteks.
Šioje vietoje galėtume pritarti Prezidentūros pozicijai, kad kompensacijos reikalingos, nes elektra šiandien yra gyvybiškai svarbi. Be elektros jau pirmąją parą suprastume, kad aplinka darosi mums nedraugiška mūsų namuose. Elektros tiekimas turi būti nenutrūkstamas ir prieinama kaina, bet tai nereiškia, kad visa elektra turi būti kompensuojama.
O jeigu žmogus turi tris vaikus ir daugiau kilovatvalandžių prisuka?
Galime nueiti į kraštutinumus, galime rasti šeimą, kuri turi ir 10 vaikų. Reikia suprasti, kad kompensacijos skiriamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Reikia rasti kompensacijų ribą, kuri tenkintų didžiosios dalies gyventojų ir biudžeto interesus. Reikia nustatyti bazinį skaičių ir įšaldyti kainą. Taip bus teikiama elektra už priimtiną kainą.
Dar reikia skatinti žmones taupyti arba elektra gamintis iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, perkant saulės elektrines. Turi keistis elektros vartotojų sąmonė. Iš krizės turime išeiti sustiprėję. Negalime slėptis nuo krizės. Iššūkiai padaro mus stipresniais.
Ar valdžia tinkamai reaguoja į situaciją? Ar renkasi tinkamus būdus padėti žmonėms? Dabartinė Vyriausybė išgirsta daug kaltinimų, kad nepakankamai padeda.
Kaltinti lengva, tačiau reikia suprasti, kokio tai masto yra iššūkiai.
Kritika nėra blogas dalykas ir jos gausa yra meniu, kaip tą krizę reikia valdyti. Aišku, kad yra ir nekonstruktyvios kritikos, kai baubiama, kad visi blogai viską daro. Tačiau kritikuojant ir diskutuojama, ar reikia kompensacijų, kokio dydžio, jos turi būti. Kritikuojant išsakomi pasiūlymai.
Ką manote apie minimalios algos kėlimą? Nei darbdavių, nei darbuotojų atstovai nėra patenkinti sprendimu ją didinti iki 840 eurų. Verslai sako, kad neturi iš ko kelti, o darbuotojams didinama minimali alga vis tiek per maža.
Minimali alga turi būti keliama. Atlyginimai turi didėti, nes ilgalaikė infliacija siekia apie 2,5–3 proc. Bent jau tokiu dydžiu turi augti ir minimali alga.
Tačiau dabar nuspręsta minimalią algą pakelti 100 eurų. Tokio šuolio niekada dar nebuvo. Tai yra drąsus sprendimas, ypač smulkiems verslininkams regionuose.
Todėl buvo siūlymų minimalią algą peržiūrėti du kartus per metus. Reikia suprasti, kad mes dabar nežinome to, ką žinosime po trijų mėnesių. Tą didžiulį algos didinimą galėjome skaidyti ir kelti du kartus per metus. Metų pradžioje ir po pusmečio.
Tačiau skirtingai kelti minimalią algą skirtinguose miestuose nereikėtų. Vilniuje minimalios algos kėlimas mažiau aktualus. Žinoma, yra žmonių, kurie dirba už minimalią algą, bet čia galbūt čia jau žmogaus problema, kad jis tik tiek uždirba. Apskritai, kaip sostinėje apskritai išgyventi galima už minimalią algą.
O ar reikėtų kelti algas politikams?
Lietuvoje turime įsisenėjusių problemų, kurias bijoma spręsti. Trūksta lyderystės. Kiekvienas yra turėjęs pokalbį, kai ėjo prašyti vadovo didesnio atlyginimo. Pojūtis baisus, o kuklesni žmonės niekada nepaprašo didesnės algos. Ir galiausiai tiesiog keičia darbą.
Su politikais lygiai taip pat. Jie viešai turi paprašyti didesnės algos visuomenės. Politikų tikrai atlyginimai turėtų būti didesni ir net ne 10 ar 20 proc., bet keliami dvigubai ar dar daugiau. Tada į politiką ateitų daugiau žmonių. Dabar žmonės, kurie turi galvą ant pečių, neina į politiką, nes ten per maži atlyginimai. Dabar pigi valdžia kainuoja daug.
Atlyginimai politikams nekainuos labai daug. Pavyzdžiui, jeigu 141 Seimo nariui pakeltume atlyginimus 3 tūkst. eurų, biudžetui per mėnesį tai atsieitų mažiau nei pusę milijono eurų, per metus išeitų apie 6 mln. eurų. Sakoma, kad valstybės biudžete pokytis, kuris nesudaro 50 mln. apskritai yra net ne pokytis, o lašas jūroje. Dėl to nuostolių neturėsime, bet galime išlošti.
Pavyzdžių galime paieškoti ir versle. Pavyzdžiui, jeigu pasisamdysime direktorių už 1 tūkst. eurų, jo ir mąstymas bus 1 tūkst. lygyje. Toks vadovas įmonę nustekens, jis bijos priimti sprendimus, kurie bus brangūs ir inovatyvūs. Be to, taip išeina, kad darbo rinka tokio direktoriaus nevertina, jis negali išeiti kitur. Galbūt ir su Seimo nariais panašiai būna.
Kaip karas Ukrainoje paveiks Lietuvos ekonomiką?
Putinas kariauja ekonominį karą prieš Europos Sąjungą. Karas patikrino mūsų budrumą, supratome, kad reikia remti ir Lietuvos kariuomenę. Žmonės susitelkė, net ir pabrangus kurui daugelis sakė, kad mokės už litrą 2 eurus, kad tik karo nebūtų.
Jau anksčiau mus sutelkė pandemija, kuri parodė, kad gyvenimas gali turėti iššūkių. Prasidėjęs karas šokiravo, tačiau nebuvo panikos. Gyventojai pradėjo taupyti dar per pandemiją. Tuo metu nebuvo kur ir pinigų išleisti.
Tačiau lietuviai daugiausiai taupo esant ekstremalioms situacijoms, o esant ramiam periodui pinigus išleidžia. Trūksta finansinio suvokimo. Didelė dalis žmonių nekaupia.
Ar žmonės suvoks, kad dabar daugiau teks mokėti už būsto paskolas?
Žmonės pradės suvokti, kad paskolos kainuoja, nes iki šiol jos buvo pigios. Jas buvo galima lengvai imti. Kūrėsi tokie verslo modeliai, kad žmonės ėmė paskolas pirko butus, juos išnuomodavo ir nuoma padengdavo šią ir dar buto, kuriame gyvena, paskolą. Tokie modeliai pradės byrėti.
Palūkanos metų pabaigoje gali pasiekti 2,5 proc., kitais metais iki 4 proc. Paskolos gali brangti 300 eurų per mėnesį. Dar pridėkime dujų ir elektros sąskaitas. Gali išeiti, kad vienas namų ūkis turės už būstą per mėnesį mokėti daugiau nei 500 eurų.
Ar išgyvensime Putino šantažą?
Mes jį jau išgyvename. Sumažinome rusiškų dujų kiekį Europoje. Tačiau dar turime palaukti, kol viskas susireguliuos. Europa ir Lietuva iš šios krizės išeis sustiprėjusios.
Vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija. Išpopuliarėjo darbas nuotoliu, artėjame prie 4 darbo dienų savaitės. Keičiasi verslo modeliai, populiarėja skaitmenizacija, robotizacija. Įmonėse diegiamos programos padedančios optimizuoti dujų, elektros sunaudojimą.
Žmonės suprato, kad telkimasis į miestus nėra tokia didelė vertybė, o geriau gyventi gamtoje. Matome daug virsmų, kurie žmogaus gyvenimą padarys patogesniu.
O ar Rusijos žmonės išgyvens Europos sankcijas, ar nukentės jos ekonomika?
Didelės šalys gali ilgai kariauti, jos gali įsileisti priešą jį apdaužyti ir išvaryti. Rusijos ekonomika turi didelį gylį, ji pripumpavo daug dolerių už naftą ir dujas. Kurį laiką ji gali gyventi ir su sankcijomis. Tačiau po šio karo tokios Rusijos, kokią esame pripratę matyti, nebebus. Ateities kartos šiam režimui padėkos, kad NATO sienos prisispaudė prie Rusijos.
Rusija nebeprekiaus savo ištekliais taip, kaip tai darė šiuo metu. Rusija turės keistis. Jai ateina finansinis krachas.
Rusijos gyventojai pajuto atlyginimų mažėjimą pasitraukus tarptautinėms įmonėms. Žmogus praradęs darbą nesusiras darbo kitoje tarptautinėje įmonėje su didele alga, nes tokių įmonių Rusijoje paprasčiausiai nebeliko. Dabar, prasidėjus mobilizacijai rusai bando išskristi, tačiau to irgi negali padaryti.
Net ir pasibaigus karui, sankcijos Rusijai niekur nedings.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Pakeiskite Rinkimų įstatymą, rinkime parlamentarus tik vienmandatėsi ir protinga valdžia atsiras po pirmų tokių rinkimų už tą pačią kainą.
