„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.
„Lietuva, priešingai negu visas pasaulis, susiduria su bene mažiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pavyzdžiui, 2009 metais Lietuvos ekonomika krito 14,8 proc.
Jei taip ir toliau, neatmesčiau galimybės, kad šių metų bendras rezultatas gali būti netgi teigiamas. Pirmąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,4 proc, antrąjį – smuko 3,8 proc., tad bendras pusmečio rezultatas – 0,7 proc.
Lietuva turi galimybę pakartoti Lenkijos 2009 m. Sėkmę. Lenkija tais metais išvengė krizės. Dabar belieka „neprisivirti košės“ t.y. neištaškyti ekonomikos gelbėjimui skirtų pinigų, orientuotis į ateitį, pakeliant Lietuvos ekonomiką į aukštesnį ekonominio išsivystymo lygį ir nepanikuoti dėl galimai ateisiančios antrosios COVID-19 bangos“, – komentavo Ž. Mauricas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat džiaugėsi Lietuvos BVP rodikliu.
„Labai „skysta krizė“. Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo vos 3,8 proc. mažesnis negu prieš metus. Gerėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai rodo, kad spartus ekonomikos atsigavimas tęsis ir antrąjį pusmetį. Tikėtina, kad Lietuva šiemet galės pasigirti mažiausiu ekonomikos nuosmukiu Europos Sąjungoje.
Tai turėtų būti labai stiprus signalas vyriausybei neperlenkti lazdos su skolinimusi ir papildomomis nereikalingomis išlaidoms į kairę ir į dešinę.
Verta netgi peržiūrėti tą „ekonomikos DNR“ planą, ir apkarpyti nebūtinas išlaidas. Ekonomikai sparčiai atsigaunant entuziastingas ir skuboti sprendimai sukurtų ne ilgalaikį konkurencingumą, o tik didesnę valstybės skolą ir išaugusią infliaciją“, – teigia ekonomistas.
