Banko „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico įsitikinimu, daug indikatorių rodė, kad energetinis šokas buvo gerokai mažesnis nei tikėtasi ir Lietuvos ekonomika pademonstravo įspūdingą atsparumą.
„Panašaus rezultato tikėjausi. Ne kartą sakiau, kad nereikia daryti skubotų išvadų iš vieno ketvirčio duomenų, juolab, kad istoriškai ketvirtinių duomenų patikimumas Lietuvoje yra pakankamai mažas“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Daugelis prognozuotojų pasidavė pesimistinėms nuotaikoms ir buvo ženkliai pabloginę šių metų rodiklį“, – teigė jis.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonomikos nuosmukis, kurį Lietuva patyrė pirmąjį ketvirtį, buvo visiškai atstatytas per antrąjį.
„Akivaizdu, kad BVP pokytis viršijo lūkesčius ir prognozes ir matome netgi visas nuosmukis, kurį Lietuvos ekonomika patyrė pirmą šių metų ketvirtį yra pilnai atstatytas per antrąjį ketvirtį. Ir jau antrą šių metų ketvirtį BVP buvo 0,6 proc. punkto didesnis nei prieš metus“, – BNS teigė N. Mačiulis.
Anot jo, BVP augimui didžiausios įtakos turėjo viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, kai kurių kitų sektorių, mažiau priklausomų nuo eksporto rinkų, spartus augimas.
„Sparčiai sumažėjo infliacija, pastaruosius tris mėnesius mažėjo kainos Lietuvoje, tai padidino Lietuvos gyventojų perkamąją galią, nes vėl atlyginimai auga dvigubai sparčiau, negu kainos ir tai šiek tiek atsispindi ir BVP rodikliuose. Stabilizavosi vidaus paklausa, o mažmeninė prekyba yra maždaug tokiame lygyje, kuriame buvo prieš metus“, – sakė N. Mačiulis.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį siuntė nevienareikšmius signalus. Nors neslopstantis neapibrėžtumas, kylančių palūkanų našta, vangi eksporto paklausa ir sudėtingos geopolitinės aplinkybės veikia verslo lūkesčius, kai kurie sektoriai pasirodė geriau, nei buvo galima tikėtis metų pradžioje.
„Prie ekonomikos atsparumo prisidėjo informacinių ir ryšių technologijų, transporto ir saugojimo, statybų ir kai kurios į vidaus rinką orientuotų paslaugų veiklos. Tuo tarpu, pramonė, nekilnojamojo turto operacijos susiduria su cikliniais iššūkiais ir demonstruoja prastesnius rezultatus“, – pranešime teigė ekonomistė.
„Nepaisant infliacijos padarinių ir kylančių palūkanų normų poveikio asmeniniams finansams, tiek vartotojų lūkesčiai, tiek mėnesiniai mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimo apetitas nebjūra. Tai palanku vidaus prekybos ir į vidaus rinką orientuotų paslaugų sektoriams“, – sakė ji.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, netikėtą atsparumą demonstruoja transporto sektorius, be to, nudžiugino geri statybų sektoriaus rezultatai, nes išsikvėpus komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoms, pasak jos, sunku buvo tikėtis statybų proveržio.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad antrąjį ketvirtį ekonomikos aktyvumą labiausiai skatino sparčiai didėjusi statybos darbų apimtis, dėl atnaujintos „Achemos“ veiklos ir didesnės naftos perdirbimo apimties ūgtelėjęs apdirbamosios gamybos aktyvumas, o slopstantis kainų augimas ir vis dar palanki padėtis darbo rinkoje teigiamai veikė namų ūkių vartojimą.
Neapibrėžtumas ateityje išlieka
Ekonomistų vertinimu, antrąjį šių metų pusmetį galima tikėtis augimo, tačiau kai kurie pabrėžia, jog neapibrėžtumas vis dar išlieka, o prislopęs Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas ir ateityje išliks problema.
„Vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris slopino Lietuvos ekonomikos augimą pirmą šių metų pusmetį, tai yra mažesnis eksportas, ši problema išliks ir antrą šių metų pusmetį“, – sakė N. Mačiulis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į vis dar augančias palūkanų normas – anot jo, jų įtaka jaučiama ne iš karto, o slopina ekonomiką pamažu, todėl dažniausiai gyventojai ir įmonės šią įtaką pajaučia praėjus metams-pusantrų metų po palūkanų normų pakilimo.
„Tai reiškia, kad didžioji ta įtaka bus dar tiki ateityje. Ir tai turbūt labiausiai liečia ne Lietuvos įmones, gyventojus, bet vėlgi situaciją eksporto rinkose, kur gyventojų ir įmonių įsiskolinimas yra gerokai didesnis ir būtent šis veiksnys slopins Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą ateityje“, – sakė ekonomistas.
„Tokio spartesnio ir tvaresnio ekonomikos augimo dar reikės palaukti“, – teigė jis.
D. Imbraso teigimu, didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir prognozuojama palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais taip pat nuosaikiai augs.
Pasak Ž. Maurico, ateityje verta laukti teigiamų tendencijų.
„Vartotojų lūkesčiai yra geri, jie nesmuko į žemumas, Europos Sąjungoje jie irgi matome gerėja, infliacija pagaliau pradėjo sparčiau mažėti, tai dar ne pabaiga. Infliacija rugsėjį turėtų kristi mažiau 5 proc. Tai dar viena tokia psichologinė riba. Ir atitinkamai atlyginimams augant, nedarbui praktiškai neaugant, turėtume visgi „išjoti“ bent jau kurį laiką ant augančio vartojimo“, – tvirtino Ž. Mauricas.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė sako, kad neapibrėžtumas išlieka didelis. Pasak jos, tikėtina, kad antroji metų pusė pramonei išliks sudėtinga. Be to, nemažai rizikų slepia trečiasis ketvirtis, nes tuomet BVP struktūroje reikšmingą svorį turi žemės ūkis ir derliaus rezultatai, kurie dėl nepalankių orų gali būti gerokai prastesni nei pernai.
„Nerimo židinio tampa ir paskelbta Kinijos ekonomikos skatinimo ambicija. Spartesnė Kinijos raida tiesiogiai paveiktų žaliavų rinkas ir stumteltų kainas, o tai galėtų pakurstyti infliaciją“, – teigė analitikė.
Pasak T. Povilausko, antrą šių metų pusmetį ekonomikai teigiamą įtaką darys stiprėsiantis namų ūkių vartojimo mastas ir valdžios sektoriaus investicijos, tačiau pramonės atsigavimo tikėtis dar per anksti.
Realusis Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį siekė 17,7 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augo 2,8 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką).