Iš septynių BNS apklaustų ekonomistų trys prognozavo 1,3-1,5 proc. metinį BVP augimą trečiąjį ketvirtį, o dar po vieną nurodė 1 ir 0,7 proc. augimą. Tik vienas ekspertų mano, kad šalies BVP per metus susitraukė 0,2 procento.
„Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė iš tiesų rimtą sukrėtimą. Iki nematytų aukštumų pakilusios energijos kainos privertė tiek namų ūkius, tiek verslus priimti sprendimus dėl energijos taupymo. Nors po pasiektų aukštumų energijos kainos sumažėjo bent kelis kartus, nežinia dėl jų raidos šią žiemą turėjo, turi ir turės neigiamą poveikį namų ūkių norui išlaidauti, o verslui – investuoti į plėtrą“, – BNS sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas.
Be to, kai kurie ekonomistai pastebėjo, kad ketvirtinis BVP pokytis (trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju) bus neigiamas, tačiau net ir tokiu atveju techninė recesija dar nebūtų fiksuojama, kadangi antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, šalies BVP vis dar augo.
Ekonomiką lėtina slūgstantis gyventojų vartojimas
Analitikų vertinimu, Lietuvos ekonomika iki šiol demonstravo atsparumą ir BVP augimo inerciją, tačiau bjūrantys vartotojų lūkesčiai ir energetikos šoko pakurstyta infliacija slopina namų ūkių vartojimą.
„Lietuvos ekonomikos augimą lėtina mažėjantis namų ūkių vartojimas, kurį stabdo net iki 24,1 proc. pakilusi infliacija ir tebevyraujantis geopolitinis ir energetinis neapibrėžtumas“, – BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, prognozuojantis 1,4 proc. metinį BVP augimą.
„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, jog jau nuo gegužės, palyginti su pernai, smunka mažmeninės prekybos realios apimtys.
„Įsisiautėjusi infliacija ir sparčiai besipučiančios svarbiausios namų ūkių sąnaudų kategorijos verčia gyventojus keisti savo elgseną, riboti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimą. Ši tendencija dar labiau išryškės šaltojo sezono metu“, – BNS sakė analitikė, prognozavusi 0,7 proc. metinį BVP augimą.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebi, kad mažmeninė prekyba trečiąjį ketvirtį buvo maždaug 3 proc. mažesnė nei prieš metus, tačiau tokios tendencijos, anot jo, nestebina ir nėra netikėtos.
„Realus vidutinis darbo užmokestis (atsižvelgus į infliaciją) šiemet sumažės maždaug 8 procentais. Tikėtina, kad dar bent kelis mėnesius matysime mažmeninės prekybos mažėjimą“, – sakė N. Mačiulis, prognozuojantis 1,5 proc. BVP augimą.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė mano, kad BVP trečiąjį ketvirtį augo 1,3 proc., o lėtėjantį augimo tempą lemia prekybos ir vartojimo susitraukimas dėl didėjančių kainų ir netikrumo dėl ateities.
Tuo metu pesimistiškiausias prognozes pateikęs Aleksandras Izgorodinas mano, kad šalies BVP per metus susitraukė 0,2 proc. Pasak jo, trečiąjį ketvirtį situacija Lietuvoje buvo nestabili ir netolygi – ekonominę aplinką komplikavo didelis stresas Europos Sąjungos energetikos rinkose, padidėjusi elektros kaina, sparti infliacija.
Jis taip pat pastebėjo, kad vartojimą riboja ne tik infliacija, bet ir tai, jog blogėja gyventojų nuomonė apie ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, prognozavęs 1 proc. BVP augimą, teigė, kad atsižvelgus į daugiau negu 20 proc. infliaciją, energetinę krizę bei karą Ukrainoje, ekonomika kol kas laikosi gana atspariai.
Lietuvos banko ekonomistas D. Imbrasas neįvardino, kiek per ketvirtį galėjo augti Lietuvos BVP, tačiau sako, kad net ir patyrus sukrėtimų būtų sunku tikėtis metinio ekonomikos nuosmukio trečiąjį ketvirtį.
„Kad tai įvyktų, šalies BVP trečiąjį ketvirtį turėtų būti apie 2 proc. mažesnis nei buvo antrąjį ketvirtį. Tokio arba didesnio dydžio krytį Lietuvos ekonomika buvo patyrusi tik du kartus – 2009 metų pirmąjį ketvirtį, kai Lietuvą pasiekė pasaulinė finansų krizė, ir 2020 metų antrąjį ketvirtį, kai dėl COVID-19 viruso keliems mėnesiams buvo visiškai sustabdyta dalis ekonomikos“, – sakė D. Imbrasas.
„Taip pat šiais laikotarpiais buvo matomas ir pastebimai didėjantis nedarbo lygis, tačiau šių metų liepą-rugpjūtį nedarbo lygis yra netgi mažesnis nei buvo antrąjį ketvirtį. Kad darbo rinkoje nėra didelių neigiamų korekcijų, rodo ir „Sodros“ kasdien atnaujinami rodikliai apie dirbančiųjų, apdraustų visomis socialinio draudimo rūšimis, skaičių“, – pridūrė jis.
Gamybos apimtys vis dar išlaikė augimo tendenciją
Ekonomistai pastebi, kad eksportuotojai trečiąjį ketvirtį vis dar demonstravo gana spartų realios produkcijos apimties metinį augimą, tačiau tiek dėl palyginamosios bazės efekto, tiek dėl sumenkusios paklausos kertinėse eksporto rinkose sektoriaus perspektyvos prastėja.
„Lietuvos pramonė, nepaisant visų iššūkių, kol kas išliko atspari – apdirbamosios gamybos apimtys trečiąjį ketvirtį buvo 5 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvos pramonė įspūdingais augimo tempais pastaruosius kelerius metus išsiskyrė visame regione“, – teigė N. Mačiulis.
„Nuosmukis daugelyje eksporto rinkų reiškia, kad bent jau kuriam laikui išsikvėps ir Lietuvos pramonės bei eksporto augimas, tačiau kol kas gilesnio ir ilgesnio įšalo tikimybė išlieka maža“, – pridūrė jis.
A. Izgorodinas taip pat pastebi, kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomiką į viršų labiausiai tempė pramonė.
„Rugsėjį, nepaisant aukštų energijos kainų, 19 Lietuvos pramonės sektorių fiksavo gamybos apimčių augimą, o gamybos apimtys mažėja tik labai energetikai imliuose sektoriuose – mineralinių produktų, metalų, chemikalų gamyboje. Kol kas Lietuvos pramonė gerai tvarkosi su aukštų energetikos kainų problema, bet manau, kad pramonės gamybos apimčių augimas šį kartą Lietuvos ekonomikos į viršų neištemps dėl įsibėgėjančio kritimo mažmeninės prekybos sektoriuje“, – sakė A. Izgorodinas.
Ž. Mauricas sako, kad trečiąjį ketvirtį vis dar buvo stebima nemaža tiek vidaus vartojimo, tiek pramonės produkcijos inercija, todėl ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika turėtų panirti į recesiją.
Teigiamai prisidėjo žemės ūkis, išsikvepia NT sektorius
Trečiojo ketvirčio rezultatui paprastai nemažai įtakos dėl sezoniškumo turi žemės ūkis. Ekonomistų teigimu, dėl neblogo derliaus jis teigiamai prisidėjo prie metinio BVP augimo. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) ir statybų sektorius jau baigia išsikvėpti.
„Dėl sektoriaus specifikos kiekvienų metų trečiąjį ketvirtį žemės ūkio indėlis į BVP reikšmingai padidėja ir savo dydžiu prilygsta informacijos ir ryšių, NT operacijų ar statybų veikloms. Todėl sulaukus gero derliaus galima tikėtis ir geresnių visos šalies ekonominių rodiklių“, – sakė Lietuvos banko ekonomistas D. Imbrasas.
Pasak T. Povilausko, 12 proc. didesnis negu prieš metus grūdinių kultūrų ir rapsų derlius metinį BVP pokytį padidino maždaug 0,7 proc. punkto.
Anot jo, teigiamos įtakos BVP turėjo daryti ir didesnė negu prieš metus sukurta apgyvendinimo ir maitinimo, kitų paslaugų pridėtinė vertė.
Statybų indėlis į BVP pokytį, pasak T. Povilausko, veikiausiai buvo minimaliai teigiamas, nes darbų apimtis buvo šiek tiek didesnė nei prieš metus. Tuo metu transporto indėlis, kaip ir antrą ketvirtį, turėjo likti neigiamas.
Visgi N. Mačiulis pastebi, kad NT gali būti vienas labiausiai paveiktų sektorių. Anot jo, čia paklausą slopina ir neigiami lūkesčiai, ir sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, ir didesnės palūkanų normos.
I. Genytė-Pikčienė taip pat atkreipė dėmesį, kad išaugusios einamosios įmonių sąnaudos, rizikos ir neapibrėžtumas bei aukštesnių palūkanų normų perspektyva gerokai mažina įmonių investicijas, o dėl to baigia išsikvėpti NT ir statybų sektorius.
Lietuvos trečiojo ketvirčio BVP pirmąjį įvertį Statistikos departamentas skelbs spalio 31-ąją.
