Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pernai ketvirtąjį ketvirtį viešajame sektoriuje siekė 1 686,8 eurų, o privačiajame – 1 450,7 eurų, neatskaičius mokesčių. O vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje sudarė 967,3 euro.
Atlyginimų augimą lemia sezoniškumas
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad sveikiausia atlyginimų augimus lyginti žiūrint į visus metus.
„Jų augimą lemia sezoniškumas. Dažniausiai metų pirmasis ir ketvirtasis ketvirčiai išsiskiria, nes jų metu darbuotojams būna išmokamos premijos. Todėl reikėtų žiūrėti į metinį atlyginimų augimo tempą.
Matome, kad praėjusieji metai išsiskyrė itin sparčiu darbo užmokesčio augimu, nepaisant to, kad bendra ekonominė logika lyg ir bylotų, kad kai šalyje krizė, todėl ekonomika neauga, o verslai susiduria su sunkumais, tad jų pelnai kuklesni. O dalis įmonių vis dar patiria nuostolius ir sprendžia išlikimo problemas. Tačiau nepaisant to vis tiek darbo užmokestis augo“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, algų kilimą lemia keletas priežasčių.
„Jau biudžete buvo numatytas darbo užmokesčio kilimas viešojo sektoriaus darbuotojams, jiems atlyginimai pernai augo 15,2 proc. Taip pat algos kilo tiems gyventojams, kuriems teko tiesiogiai susidurti su pandemija – švietimo, medicinos sričių darbuotojams.
Taip pat ir privačiajame sektoriuje ketvirtame ketvirtyje algos išaugo daugiau negu 10,6 proc. Šis augimo tempas buvo užprogramuotas, kai dar metų pradžioje augo minimalus darbo užmokestis“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Šiemet, anot jos, situacija bus kitokia.
„Šiais metais tikėjomės ekonomikos reabilitacijos metų, tačiau vis tik verslai, ypač tie, kurie karantino metu negali vykdyti veiklos, susiduria su iššūkiais. Tad šiemet tikimės kuklesnio vidutinio atlyginimų augimo. Jis turėtų kilti 4,5 proc.
Tačiau šių metų pradžioje pakelta minimali alga jau užprogramavo, kad atlyginimai šiemet nemažės. Tai lemia ir padidintos viešojo sektoriaus darbuotojų algos. Tad šiemet darbo užmokesčio augimas bus teigiamas, nors ir kuklesnis nei buvo pernai.
Šiemet atlyginimų inercija mažės
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, komentuodamas praėjusių metų darbo užmokesčio augimą, irgi teigė, kad jis didėjo inertiškai.
„Pernai metų pradžioje ekonomikai sparčiai augant, atlyginimai irgi didėjo tokiu pačiu tempu. Dažniausiai įmonės atlyginimų kėlimo klausimą svarsto metų pradžioje arba pavasarį. Tad daugelis įmonių algas jau kėlė netgi prasidėjus koronaviruso pandemijai, nes tai buvo jau pažadėję savo darbuotojams.
Be to, kvalifikuotų darbuotojų trūksta, tad įmonės nerizikavo, bijodamos prarasti gerus darbuotojus. O atėjusi pirmoji pandemijos banga buvo gana trumpa ir švelni. Suvaržymai greitai buvo atlaisvinti, tad neužteko laiko reikšmingesniems pokyčiams“, – pasakojo ekonomistas.
Anot jo, po pirmosios koronaviruso bangos Lietuvos atsigavimas buvo vienas sparčiausių, tad atlyginimų sumažinimo klausimai buvo atidėti.
„Dalis įmonių šių metų pradžioje netgi išmokėjo darbuotojams premijas, nes didesnės dalies įmonių pernai rezultatai metų pabaigoje buvo neblogi“, – sakė Ž. Mauricas.
Jis teigė, kad minimalios algos kėlimas taip pat prisidėjo prie to, kad algos pernai augo.
„Šiais metais pernykštės inercijos nebeturime. Šiuo metu esame giliai įnėrę į karantiną. Kol kas nėra aišku, kiek jis dar truks. Tačiau jau dabar galima pasakyti, kad šiemet algos augs mažiau negu pernai. Apskritai pirmoje šių metų pusėje atlyginimai didės nedaug, didesnis jų kilimas numatomas rudenį. Iš vis atlyginimai šiemet turėtų augti iki 6 proc“, – prognozavo ekonomistas.
Gyventojų nuotaikos liūdnos, tačiau pirkti jie nesustoja
Anot Ž. Maurico, sunku nuspėti, kokia bus epidemiologinė situacija ir kada baigsis karantinas, kaip vyks vakcinacija.
„Šis neapibrėžtumas ir stabdys ekonomikos augimą.
Tačiau atlyginimų kritimo neturėtų būti. Yra sektorių, kurie rezultatai pernai netgi viršijo prognozes. Karantino metu ypač augo prekių vartojimas. Žmonės mažiau keliauja, vaikšto į restoranus, tad perka nuo nekilnojamo turto iki sporto prekių ar baldų.
Įdomu, kaip keisis situacija sugrįžus paslaugų sektoriui į rinką. Gali būti, kad žmonės mažiau pirks, dažniau naudosis paslaugomis“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad ekonomika funkcionuoja pakankamai gerai, nors gyventojų nuotaikos dėl užsitęsusio karantino tapo jau liūdnos.
„Vidutinis atlyginimas tikėtina, kad augs ir toliau. Vis tik tokio didelio šuolio kaip pernai nebus. Augimas turėtų siekti apie 5 proc. Tai lemia tai, kad ne ne visos ekonomikos sritys karantino metu yra sustabdytos.
Daugelis jų veikia. Be to, sumažėjo koronaviruso susirgimų skaičius. Tad vis mažėja ir rizika, kad ekonomika stos dėl to, kad darbuotojai susirgs ir neateis į darbą“, – komentavo ekonomistas.
