Kalbų, kad litas netrukus nuvertės, itin dažnai sklido praėjusių metų pabaigoje.
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studijų dekanas Nerijus Mačiulis "Lietuvos ryto" priedui "Vartai" teigė, kad vienas rodiklių, kad valiutų rinkoje auga įtampa, yra didėjantis skirtumas tarp bankinių palūkanų nacionaline ir užsienio valiuta normų (Lietuvoje tarp LIBOR ir VILIBOR).
Šis skirtumas - iki 2,5 proc. - itin buvo išryškėjęs praėjusių metų pabaigoje.
"Būtent tai sukėlė didžiausią įtampą ir daugiausia kalbų apie galimą lito devalvavimą. Tačiau šios kalbos buvo be rimtų ekonominių argumentų, jas skleidė neaiškūs šaltiniai. Šiuo metu bankinių palūkanų normų skirtumas yra sumažėjęs iki maždaug pusės procento. Tad, atsižvelgiant į tai, galima tvirtinti, kad tikimybė, jog litas gali nuvertėti, šiuo metu yra maža", - sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, skleisti gandus galėjo užsienio bankai ir fondai, sudarę tam tikrus sandorius (pavyzdžiui, įsigiję lito pardavimo opcioną), kurie būtų finansiškai naudingi įvykus lito devalvacijai.
"Pasakyti, kas konkrečiai Lietuvoje galėjo siekti lito devalvavimo, - sunku. Tai galėtų žinoti tik komerciniai bankai, sudarantys konkrečius sandorius išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Pasipelnyti iš devalvavimo gali ir patys bankai, mat jie pirmieji sužino apie spaudimą valiutai, investicinių fondų, užsienio bankų bei fizinių asmenų sudaromus sandorius", - teigė N.Mačiulis.
Pasak jo, taip pat išlošti iš valiutos nuvertėjimo galėjo įmonės, į užsienį eksportuojančios lietuviškus gaminius, nes atlyginimus darbuotojams jos moka litais, o pajamas gauna užsienio valiuta.
