Dauguma valstybių narių ėmėsi pertvarkų užimtumo ir socialinėje srityse, siekdamos padėti žmonėms lengviau išgyventi krizės metu.
Pasak Europos Komisijos pranešimo, valstybės narės turi sutelkti priemones ties keturiais pagrindiniais prioritetais:
- priemonės esamoms darbo vietoms išlaikyti: leidimas trumpinti darbo laiką, socialinio draudimo įmokų sumažinimas, darbo užmokesčio subsidijos ir parama;
- priemonės, užtikrinančios greitą integraciją į darbo rinką: profesinis mokymas ir parama nepasiturintiesiems, ligos ir invalidumo išmokų pokyčiai bei nauji sprendimai mokant bedarbio išmokas;
- priemonės labiausiai pažeidžiamiems paremti: minimalaus darbo užmokesčio padidinimas, bedarbio išmokos mokėjimo trukmės pratęsimas, pašalpų šeimoms didinimas, mokesčių lengvatos ar atleidimas nuo jų, priemonės, padedančios sumažinti per didelius įsiskolinimus;
- priemonės socialinei apsaugai stiprinti ir investicijos socialinės ir sveikatos apsaugos infrastruktūrai gerinti: investicijos į būsto, ligoninių, pirminės sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir mokyklas, veiksmai, padedantys pensijų fondams vykdyti jų ilgalaikius įsipareigojimus.
Bus skiriama didesnė finansinė parama valstybėms narėms padedant įveikti krizę ir įgyvendinti ekonomikos atgaivinimo planus. Siekiant paremti darbo netekusius žmones, pratęsiama Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (the European Globalisation Adjustment Fund) veikla.
Dabartinės Europos Socialinio Fondo (ESF) programos kasmet remia 9 milijonus darbuotojų. 2009 metais ESF dotacijoms skirs 10,8 milijardų eurų. Fondo lėšas galima panaudoti krizės padariniams įveikti, derinant darbo jėgos paklausą ir pasiūlą, remiant bendras socialinių partnerių iniciatyvas, skatinant socialines naujoves ir užimtumo partnerystę, stiprinant visuomenines užimtumo tarnybas.
Priemonės turėtų palengvinti ilgalaikį, labiausiai krizės paveikto sektoriaus restruktūrizavimo procesą. Jos taip pat turėtų padėti spręsti pagrindinius ilgalaikius uždavinius.
Šie elementai gali padėti valstybėms narėms kurti tinkamas ir veiksmingas priemones:
- siekiant išlaikyti žmonių užimtumą, pirmiausia finansinę paramą teikti lankstaus darbo laiko susitarimams išlaikyti. Laikinas darbo valandų (short-time) reguliavimas atsižvelgiant į gamybos poreikius gali padėti lanksčiau planuoti darbo laiką. Tai padėtų išvengti masinių žmonių atleidimų, tuo pačiu taupytų kai kurias išlaidas įmonėms ir būtų išvengta žmogiškojo kapitalo nuostolių. Tokie veiksmai turi būti derinami su užimtumo rėmimo priemonėmis. Šios priemonės turėtų būti koordinuojamos kartu su Valstybėmis narėmis.
- skatinti aktyvumą ir užtikrinti paramą labiausiai ekonomikos lėtėjimo paveiktiems asmenims. Tose šalyse, kuriose nedarbo draudimo išmokos mokamos ribotą laiką, atsižvelgiant į esamą padėtį, reiktų stiprinti žmonių aprūpinimą minimaliomis pajamomis. Turi būti skatinamos iniciatyvos, padedančios grįžti į darbą.
- investavimas į darbuotojų, dirbančių sutrumpintą darbą dieną ir sektoriuose, patiriančiuose nuosmukį, greitą persikvalifikavimą, naujų įgūdžių įgijimą. Pirmenybė turi būti teikiama apmokymams, orientuotiems į ateities darbo rinkos poreikius. Siekiant pažaboti didelį nedarbą turi būti stiprinamos įdarbinimo paslaugos.
- sumažinant tiesioginį finansinės krizės poveikį asmenims naudojant specialias priemones, skirtas užkirsti kelią per dideliam įsiskolinimui, ir išsaugoti galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis. Šalyse su didesnėmis finansuojamomis pensijų sistemomis atgaivinant pensijų fondus bus būtina apsaugoti esamas ir būsimas pensininkų pajamas.
- laisvo darbuotojų judėjimo užtikrinimas bendroje rinkoje, kuris yra naujų galimybių šaltinis. Tai gali padėti išspręsti vis dar esamus neatitikimus tarp įgūdžių ir darbo rinkos poreikių, net ir ekonominio nuosmukio metu. Komisija dirbs su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, siekdama užtikrinti, visų pirma, administracinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių.
- turi būti atsižvelgiama į paramos priemones, kaip antai, sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas žemos kvalifikacijos darbuotojams. Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti atsižvelgiama į darbo užmokesčio pokyčius ir konkurencingumą bei našumo augimą.
- turi būti kovojama su jaunimo nedarbu ir imamasi priemonių su anksti palikusiais mokyklą. Jaunų žmonių leidžiamas laikas nesimokant ir nedirbant gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį. Valstybės narės turėtų pasirengti tam ir skatinti švietimo ir mokymo paklausą, palaikant besimokančiuosius ir skatinant darbuotojus mokytis.
- integravimo priemonės, kurių tikslas yra peržiūrėti teisės aktus reglamentuojančius lanksčią užimtumo apsaugą, apimant visas jų dalis, siekiant sumažinti rinkos susiskaidymą ir gerinti darbo rinkos funkcionavimą.
