Savo metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje EK teigė Prancūzijoje vis dar „reginti problemų, susijusių su lobistinės veiklos taisyklių taikymu visiems susijusiems veikėjams, įskaitant aukščiausio lygio vadovus“.
Kritika Prancūzijos atžvilgiu išsakyta po žurnalistų atlikto „Uber“ failais“ pavadinto tyrimo, pagrįsto tūkstančiais nutekintų vidaus dokumentų.
Be daugybės kitų detalių, „The Guardian“ ir „Le Monde“ atskleidė apie abipusiai naudingus tuo metu ekonomikos ministro pareigas ėjusio E. Macrono ir „Uber“ ryšius.
Nepaminėdama skandalo ar E. Macrono, EK teigė, kad Prancūzijos institucijai, atsakingai už lobizmo poveikio stebėseną ir ribojimą, „trūksta žmogiškųjų ir techninių išteklių“.
Ataskaitoje taip pat išsakytas griežta kritika Lenkijai ir Vengrijai, kuriose, pasak Briuselio, vis dar kyla grėsmė demokratijai ir pagrindinėms teisėms.
Lenkijoje stinga teismų nepriklausomybės, o Vengrijoje, pasak EK, pažeidimus padarę asmenys dažnai nepatraukiami baudžiamojon atsakomybėn skandalingose korupcijos bylose.
Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja vertybių ir skaidrumo klausimais Vera Jourova pabrėžė, kad šių metų ataskaita paskelbta „neįprastame geopolitiniame kontekste“.
Nors šiuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vykdo šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, Europos Sąjunga gali „išlikti patikima tik tuo atveju, jei mūsų pačių namai bus tvarkingi“, pridūrė ji.
Anot ataskaitos, Lenkijoje ir Vengrijoje taip pat nėra garantuota spaudos laisvė.
Tuo metu Vokietijos paprašyta imtis griežtesnių veiksmų prieš lobistus ir jų įtaką politikai.
Ataskaitoje teigiama, kad Vokietijos vyriausybė turi sugriežtinti taisykles, skirtas neleisti naudoti įtakos tais atvejais, kai aukšti valstybės tarnautojai pereina į darbus privačiame sektoriuje ir naudojasi savo įtaka vyriausybei.
Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis šiuo metu sulaukia daug kritikos dėl savo veiklos Rusijos energetikos įmonėse. Jam net gresia pašalinimas iš Socialdemokratų partijos (SPD).
