Nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Jokios sąlygos nebuvo patvirtintos. Tačiau Graikijos bankų sistemą remia apie 100 mlrd. eurų vertės šalies centrinio banko teikiama likvidumo avarinė parama, kurią slapta patvirtino Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Financial Times“. Jei Graikija paliks euro zoną, to staigi priežastis gali būti ECB sprendimas nutraukti finansavimą.
Platus „avarinės likvidumo paramos“ (angl. emergency liquidity assistance (ELA)) naudojimas padėti silpnų bankų ekonomikoms yra labiausiai nepastebėtas euro zonos krizės bruožas. Atskirtas nuo normalių likvidumo šaltinių, toks fondas originaliai yra skirtas laikinai padėti bankams, susidūrusiems su problemomis. ELA išgelbėjo Airijos finansinę sistemą ir dabar tą patį daro Graikijoje. ELA suteikė ECB, kuris visiškai kontroliuoja šiuos fondus, nemažą galią spręsti šalių likimus.
Ar šia galia reikėtų naudotis – neaišku. ELA yra subjektas, apie kurį ECB nenoriai teikia informaciją, netgi kur ir kada jis yra naudojamas.
„Jūs nesakote, kai esate kritinėje situacijoje, nes taip jūs ją pabloginate. Todėl aš nematau prasmės, kodėl reiktų būti skaidresniems“, - aiškino Lucas Coene'as, Belgijos centrinio banko vadovas.
ECB gynyba šiek tiek susilpnėjo praėjusio mėnesio pabaigoje. Jo savaitinė finansinė ataskaita, paskelbta balandžio 24 dieną parodė netikėtą 121 mlrd. eurų padidėjimą išlaidose, kurios įvardintos kaip „kiti euro zonos kredito institucijų reikalavimai“. Po šiuo įrašu slepiasi ir ELA.
Skaičiuodami ECB ir nacionalinių centrinių bankų ataskaitas, analitikai susiejo kartu dar daugiau detalių. „Barclays“ analitikai, pavyzdžiui, mano, kad Graikija dabar naudoja 96 mlrd. eurų ELA, Airija – 41 mlrd. eurų, o Kipras – 4 mrld. Jei tai yra tiesa, bendras ELA dydis pranoksta 140 mlrd. eurų – daugiau nei 10 proc. visos euro zonos bankams paskolintos sumos standartinėmis monetarinės politikos operacijomis.
Dėl rizikos, kad papildomas likvidumas sukels infliaciją, didesnė nei 500 mln. eurų ELA reikalauja patvirtinimo iš ECB tarybos. Jei tam prieštarauja du trečdaliai 23 narių tarybos, ELA naudojimas gali būti sustabdytas.
Svarbiausia, kad rizika tenka nacionaliniam centriniam bankui, o nepadalinama visos euro zonos centriniamams bankų. Tačiau teorinė riba ELA dydžiui neegzistuoja. Taip pat nėra informacijos, kokių sąlygų turi laikytis ELA priimantys bankai, ar kokio dydžio palūkanas jie moka. Airijos pavyzdys, rodo kad laikinas ELA naudojimas taip pat gali būti prailgintas.
L.Coene'as teigia, kad ELA turi būti nutraukta, kai tik bankai tampa nemokūs. „Tai yra avarinė likvidumo pagalba – o ne mokumo pajėgumo pagalba“, - sakė jis. Tačiau slaptumas, kuris supa ELA sukuria pilkų zonų.
Praėjusią savaitę, ECB taryba į likvidumo operacijas neįtraukė keturių Graikijos bankų – šie buvo priversti vėl remtis ELA. Neoficiali tokio veiksmo priežastis – politinis neaiškumas dėl Graikijos bankų rekapitalizacijos, kurį sukėlė negalutiniai šalies rinkimai, vykę gegužės 6 dieną.
Tačiau kur taryba nubrėš ribą? Mario Draghis, ECB prezidentas, greičiausiai ieškos politinio palaikymo prieš atimant iš graikų ELA. Nors ECB pirmenybę teikia Graikijos likimui euro zonoje, šalies ateitį spręs jos politikai, sakė M. Draghis praeitą savaitę.
„Nutraukti ELA būtų būdas išvyti Graikiją iš euro zonos – jei to būtų norima, arba Graikija pati tikrai norėtų išeiti. Tačiau aš nemanau, kad ECB priims tokį sprendimą, - sakė „Barclays“ analitikas Laurentas Fransoletas. - Aš manau, kad ECB kreipsis į politines jėgas ir lieps joms priimti sprendimą.“
Nepaisant to, euro zonos politikai vis tiek mąstys, kaip pasielgtų ECB. 2010 m. ECB pagrasino nutrauksianti finansavimą ir taip įkalbėjo Airiją priimti tarptautinį gelbėjimo planą. Be abejonės, ECB taryba bandys panašiai pasielgti ir su Atėnais.
