Modernūs benzininiai varikliai savo efektyvumu beveik pasivijo dyzelinius analogus. Patys dyzeliai, nors ir išlieka ilgesnių distancijų čempionais, yra vis labiau apkraunami sudėtingomis ir brangiomis taršos mažinimo sistemomis. O greta šių dviejų veteranų į kovą stojo ir trečias, taisykles keičiantis žaidėjas – elektromobilis.
Kaip nuspręsti, su kuriuo pigiau važinėti?
Daugelis vairuotojų, rinkdamiesi automobilį, dažnai atsižvelgia į du pagrindinius veiksnius: įsigijimo kainą ir degalų sąnaudas. Tačiau ar to užtenka?
Norint nuspręsti, su kuriuo automobiliu jums asmeniškai yra pigiau važinėti, taip pat reikia atsižvelgti į techninius aptarnavimus ir, svarbiausia, išliekamąją vertę. Sudėliojus visus šiuos parametrus į krūvą, galiausiai galima gauti preliminarią galutinę sumą, kurią išleisite per 5 metus.
Vis dėlto, net ir padarius tai, kitas žingsnis – surasti automobilius, kurie būtų panašūs kainos, dydžio ir techninių charakteristikų prasme, tačiau šiandien tai nėra taip lengva.
Daugelis gamintojų dyzelinių variklių atsisakė ir leidžia rinktis iš benzininių ar elektrinių alternatyvų. Po skrupulingų paieškų nusprendėme, jog šiame eksperimente kaip pavyzdį naudosime „Volkswagen“ – gamintoją, kuris gali trijuose svarbiausiuose automobilių segmentuose pasiūlyti benzininį, dyzelinį ir elektrinį variantą.
Siekiant kuo objektyviau palyginti skirtingų pavarų automobilių eksploatacinius kaštus, naudojome panašios komplektacijos, panašių techninių charakteristikų modelius su automatine pavarų dėže.
Išlaidas eksploatacijai vertinome per 5 metų arba 100 000 km ridos laikotarpį. Išlaidas degalams / energijai apskaičiuoti naudojome oficialius WLPT duomenis ir šias degalų / energijos kainas: benzino kaina – 1,39 eur/l, dyzelino kaina – 1,50 eur/l, o elektros kaina – 0,30 eur/kWh (apytikslė mišraus viešojo ir namų įkrovimo kaina).
Hečbekas – benzininis, dyzelinis ar elektrinis?
Šiame segmente lyginome benzininį „Golf“ (1.5 eTSI 150 AG), dyzelinį „Golf“ (2.0 TDI 150 AG) ir elektrinį „ID.3“ (52 kWh 170 AG). Kompaktinių hečbekų klasėje 100 kilometrų kelionė su „ID.3“ atsieina vos 4,59 euro, kai tuo metu dyzelinis „Golf“ pareikalauja 7,05 euro, o benzininis – 7,51 euro.
Susumavus visas 5 metų išlaidas, verdiktas – aiškus. Elektromobilis, nors ir brangesnis įsigyti (be subsidijos), per 5 metus tampa finansiškai patraukliausiu pasirinkimu.
- Elektrinis „ID.3“ – 36 212 eurų;
- Benzininis „Golf“ – 39 299 eurai;
- Dyzelinis „Golf“ – 41 393 eurai.
SUV – benzininis, dyzelinis ar elektrinis?
Šiame segmente lyginome benzininį „Tiguan“ (1.5 eTSI 150 AG), dyzelinį „Tiguan“ (2.0 TDI 150 AG) ir elektrinį „ID.4“ (52 kWh 170 AG). Čia elektromobilio pranašumas – dar ryškesnis. Elektrinis „ID.4“ yra beveik 10 000 eurų pigesnis eksploatuoti nei vidaus degimo varikliais varomi analogai.
100 kilometrų kelionė su „Volkswagen ID.4“ kainuoja 4,95 euro, o, norint nuvažiuoti tą patį atstumą su dyzeliniu ar benzininiu „Tiguan“, tektų išleisti atitinkamai 7,95 ir 8,62 euro.
- Elektrinis „ID.4“ – 39 190 eurų;
- Dyzelinis „Tiguan“ – 48 755 eurai;
- Benzininis „Tiguan“ – 48 894 eurai.
Vidutinė klasė – benzininis, dyzelinis ar elektrinis?
Vidutinėje automobilių klasė lyginome benzininį „Passat“ (2.0 TSI 204 AG), dyzelinį „Passat“ (2.0 TDI 150 AG) ir elektrinį „ID.7 Tourer“ (77 kWh 286 AG). Šioje klasėje didžiausią pranašumą demonstruoja dyzelinis automobilis. Net ir valstybės subsidija bei mažesni eksploatacijos kaštai neatsveria didelės pradinės „ID.7 Tourer“ kainos.
Kita vertus, vertinant vien 100 kilometrų kelionės kainą, išlaidos „degalams“ yra mažiausios vairuojant „ID.7 Tourer“ – 4,35 euro. Palyginimui, kelionė dyzeliniu „Passat“ kainuotų 7,35 euro, o benzininiu – 9,45 euro.
- Dyzelinis „Passat“ – 49 852 eurai;
- Benzininis „Passat“ – 53 394 eurai;
- Elektrinis „ID.7 Tourer“ – 62 490 eurų.
Išliekamoji vertė – tradicinių automobilių naudai
Vienas svarbiausių, bet dažnai pamirštamų automobilio kainos elementų, – jo išliekamoji vertė. Būtent vertinant šį parametrą atsiveria nemaža praraja tarp tradicinių automobilių ir jų elektrinių analogų.
Pavyzdžiui, po kelerių metų eksploatacijos, nuvažiavus 120 000 kilometrų, „Volkswagen Golf“ išlaiko 36 proc. savo pradinės vertės, o tokį pat atstumą įveikęs elektrinis „ID.3“ – vos 18 proc..
Šis scenarijus, kai elektrinė versija nuvertėja dvigubai greičiau, kartojasi ir kituose segmentuose. Panašius skirtumus galima įžvelgti lyginant „Tiguan“ (40 proc.) ir „ID.4“ (18 proc.) ir „Passat“ (36 proc.) ir ID.7“ (18 proc.)
Pasak „Volkswagen“ automobilių importuotojų Baltijos šalyse, svarbu paminėti, jog šį spartų nuvertėjimą lemia ne tik technologiniai, bet ir politiniai bei rinkos veiksniai. Vienas iš esminių – valstybinės subsidijos naujiems elektromobiliams. Paradoksalu, tačiau dosni parama, skatinanti pirkti naują elektromobilį, tuo pačiu metu „numuša“ jau esančių naudotų modelių kainą.
Prie to prisideda ir atviros ES rinkos sąlygos. Dėl skirtingų subsidijų ir mokesčių politikos kiekvienoje šalyje, naudoti elektromobiliai laisvai juda tarp valstybių, o tai sukuria nuolatinį kainų svyravimą ir neapibrėžtumą. Būtent dėl šios rizikos pardavėjai ir lizingo bendrovės yra priversti apsidrausti – nustatyti konservatyvią, kitaip tariant, žemą išliekamąją vertę.
Ką sako rinkos ekspertai?
„carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis, komentuodamas automobilių įsigijimo ir eksploatacijos kainų analizę naujienų portalui tv3.lt, pabrėžia, jog pirkėjai, norėdami priimti teisingą sprendimą, privalo vertinti visą kaštų paveikslą.
„Įsigijimo kaina bei degalų suvartojimas yra tai, ką vairuotojai vertina dažniausiai, tačiau toks kintamasis, kaip techniniai aptarnavimai, gali keisti skaičiavimų rezultatą“, – teigia M. Buzelis.
Anot jo, tik atlikus visus „namų darbus“ galima suprasti, kiek automobilis kainuos ilgalaikėje perspektyvoje.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dabartinę rinką stipriai formuoja ne tik pirkėjų norai, bet ir gamintojų strategijos bei ES reguliavimas. Anot jo, gamintojai patys stengiasi sukurti elektromobiliams palankesnes aplinkybes.
„Modeliai su vidaus degimo varikliais reikšmingai pabrango, o elektromobilių kainos per ilgesnį laiką stabilizavosi. Gamintojai siekia, kad pirkėjai organiškai rinktųsi elektromobilius ir mažintų jų visų parduodamų automobilių CO₂ vidurkį.
Šį viršijus, automobilių pramonės gigantai turėtų mokėti didelius taršos mokesčius“, – aiškina „carVertical“ atstovas.
Vis dėlto M. Buzelis pabrėžia, kad šis pokytis nėra natūralus: „Pramonė keičiasi nenatūraliai – elektrifikaciją skatina Europos Komisija, o ne pirkėjai, ir dėl to vairuotojų pasirinkimas nebus organiškas.
Vairuotojai bus priversti pirkti elektromobilius, net jeigu jiems jų ir nereikės arba jie blogiau atlieps pirkėjų poreikius.“
Naudotų automobilių rinka – kitokia realybė
Anot eksperto, ši priverstinio pasirinkimo situacija aktualiausia naujų automobilių rinkoje, tačiau daugumai Lietuvos gyventojų kur kas svarbesnis yra naudotų automobilių segmentas, kuriame vyrauja kitokios taisyklės.
Nors naudoto elektromobilio įsigijimą dažniausiai vis dar svarsto tie, kurie turi galimybę jį įkrauti namuose ar darbe, M. Buzelis mato aiškią vertę net ir senesniuose modeliuose.
„10 metų senumo naudotas elektromobilis gali puikiai atliepti didžiąją dalį poreikių mieste“, – teigia jis.
Dėl paprastesnės konstrukcijos, mažesnių aptarnavimo kaštų ir efektyvumo trumpais atstumais, anot eksperto, toks pirkinys mieste yra žymiai pranašesnis ir „per kelis metus vairuotojams galėtų padėti sutaupyti daugiau nei 1000 eurų.“
Vis dėlto M. Buzelis išlieka skeptiškas dėl infrastruktūros plėtros daugiabučių rajonuose: „Daugiabučių gyventojai miegamuosiuose rajonuose turbūt ir per ateinančius penkerius metus nesulauks sprendimo, kuris leistų baterijas įkrauti naktį, šalia namų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
