Daugelio Europos Sąjungos šalių vartotojai už komunalines paslaugas atsiskaito dvinariu tarifu - moka pastovų mokestį per mėnesį ir atskirai už sunaudotą produkto kiekį. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) specialistų, ši atsiskaitymo tvarka galioja ir mūsų šalyje.
VKEKK specialistai pateikia pavyzdį, kai kelios šeimos gyvena viename daugiabutyje. Viena iš jų sunaudoja 20 kub. m dujų, 130 kWh elektros. Kita šeima mažiau laiko būna namuose ir per mėnesį sunaudoja tik 5 kub. m dujų ir 50 kWh elektros. Tačiau dujų ir elektros įmonėms užtikrinimas, kad grįžusios į namus abi šeimos bet kada galės įsijungti dujas ar elektrą, kainuoja tiek pat, nepriklausomai nuo to, kiek jos naudoja.
Todėl teigiama, kad visa komunalinių paslaugų apmokesdinimo kainodara yra teisingesnė tuo atveju, kai ji pagrįsta dvinariu tarifu. Komunalinių paslaugų įmonės gyvena tik iš vartotojų kišenės, tad jeigu pastovios sąnaudos neapmokestinamos pastoviuoju arba abonentiniu mokesčiu, jos įskaičiuojamos į kubo ar kilovatvalandės kainą. Tokiu atveju abonentas, kuris suvartoja daugiau produkto, iš dalies sumoka ir už kaimyno, kuris naudoja mažai, garantiją bet kada pasinaudoti teikiamomis kokybiškomis komunalinėmis paslaugomis.
Kaip mokame už šilumą?
Mokėdami už vandens pašildymą, vartotojai moka ne tik už šilumą, sunaudotą kubinio metro pašildymui, bet ir vadinamąjį gyvatuko - karšto vandens cirkuliacijos - mokestį. Pastovi karšto vandens cirkuliacija name užtikrina, kad bet kuriame daugiabučio namo bute, nepriklausomai nuo aukšto, atsukus karšto vandens čiaupą pagal higienos normų reikalavimus bėgs 55 laipsnių karščio vanduo, neatsirastų pelėsis vonios kambaryje.
Jei 9 aukštų name nebūtų karšto vandens cirkuliacijos, leidžiant iš čiaupo vandenį ir laukiant kol jis sušils, reikėtų veltui išleisti net apie kubą vandens. Taip ne tik būtų prarasti pinigai, bet ir patiriamas nepatogumas, kai karšto vandens reikia greitai.
Visam cirkuliacijos procesui užtikrinti šilumos tiekimo įmonės patiria pastoviųjų sąnaudų, kurios padengiamos gyvatuko mokesčiu.
Už šildymą irgi galima atsiskaityti dvinariu tarifu. Dabartinė šilumos kainų skaičiavimo metodika numato, kad už šilumos tiekimą būtų galima mokėti ir nešildymo sezono metu.
Jeigu už centralizuotą butų šildymą gyventojai ištisus metus mokėtų abonentinį mėnesinį mokestį, o šaltuoju metų periodu papildomai mokėtų už sunaudotas kilovatvalandes, mokėjimo sumos būtų tolygesnės, o šeimos piniginė nepatirtų tokio stipraus šoko žiemos metu.
Šilumos tiekimo įmonės tiek vasarą, tiek žiemą prižiūri vamzdynus ir katilus, moka mokesčius, atlyginimus darbuotojams ir t. t. Taigi nepriklausomai nuo to, tiekia šilumą ar ne, jos turi išlaidų.
Pasak VKEKK specialistų, kas mėnesį mokant pastovų mokestį per metus nebūtų sumokama daugiau nei mokant už šildymą tik šaltuoju metų laiku. Esą pinigų suma būtų ta pati.
VKEKK konstatuoja, kad Lietuvoje vartotojai nenoriai renkasi mokėjimą už šilumą dvinare kaina. Tai esą galima paaiškinti tik vartotojų psichologiniu nepasirengimu mokėti už šildymą, kai lauke 15 laipsnių šilumos ar daugiau.
Dauguma paslaugų - dvinariu tarifu
Daugiausiai dvinario mokėjimo srityje yra pažengęs Lietuvoje gamtinių dujų sektorius. Čia gyventojai moka 2,22 ar 14,66 Lt per mėnesinį mokestį ir atskirai už suvartotą gamtinių dujų kiekį. Elektros energetikos sektoriuje dvinariu tarifu atsiskaito tik verslo klientai.
Šalto geriamojo vandens sąskaitose ne taip seniai irgi atsirado eilutė „pardavimo kaina“. Tai - mokestis už skaitiklį ir jo eksploataciją. VKEKK metodikos išgrynino skaitiklių sąnaudas, kurios yra pastovios, ir apmokestino jas atskiru mokesčiu.
„Nebūtų ekstremalių sąskaitų“
Virginijus ZUTKIS, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius:
Mūsų klientai irgi gali rinktis, kaip atsiskaityti už šilumos tiekimo paslaugas - mokėti pagal dvinarę arba vienanarę kainą. Deja, dvinarė kaina nėra populiari. „Klaipėdos energija“ dar nėra sulaukusi nė vieno vartotojo prašymo taikyti dvinarį tarifą.
Konsultacijų su bendrijų pirmininkais, namų administratoriais dėl dvinarės kainos mūsų bendrovėje yra buvę. Bet kilo keletas neaiškumų. Pavyzdžiui, nėra nustatyta tvarka, kaip taikant dvinarę kainą skaičiuojama kompensacija už buto šildymą ir karštą vandenį mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Tuos formalumus turėtų išspręsti valstybės institucijos.
Mūsų bendrovės pozicija vienareikšmiška - anksčiau ar vėliau visi turėtume mokėti už centralizuoto šildymo paslaugas dvinariu tarifu, kaip tai yra Vakarų Europos valstybėse. Dvinarė kaina užtikrintų tolygesnius mokėjimus už šildymą ir sausio vasario mėnesiais nebūtų „ekstremalių“ sąskaitų. Taip pat vartotojams būtų lengviau planuoti savo išlaidas šildymui.
Paruošta pagal www.regula.lt