virginijus zutkis

Kai kurios komunalinių paslaugų įmonės desperatiškai ieško būdų, kaip sutramdyti itin įžūlius skolininkus, kurių skolos siekia dešimtis tūkstančių litų. Su tais, kurie nebijo net antstolių, uostamiestyje buvo pabandyta kovoti naudojant itin galingu ginklu vadinamą viešumą. Tačiau teismas konstatavo, kad taip elgtis nevalia. Milijoninių vartotojų skolų slegiamų bendrovių vadovai mano, jog įstatyme turėtų būti numatyta galimybė viešinti piktybinius skolininkus.

Klimpstantieji į skolų liūną galės miegoti truputį ramiau - šalies valdžia ruošiasi nuo 7 iki 15 tūkstančių litų padidinti skolos ribą, kurią viršijus pinigų išieškojimas nukreipiamas į paskutinį būstą.

Daugelio Europos Sąjungos šalių vartotojai už komunalines paslaugas atsiskaito dvinariu tarifu - moka pastovų mokestį per mėnesį ir atskirai už sunaudotą produkto kiekį. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) specialistų, ši atsiskaitymo tvarka galioja ir mūsų šalyje. VKEKK specialistai pateikia pavyzdį, kai kelios šeimos gyvena viename daugiabutyje. Viena iš jų sunaudoja 20 kub. m dujų, 130 kWh elektros.

„Vakarų ekspreso“ surinkti duomenys rodo, kad Klaipėdoje 50 kv. m ploto dviejų kambarių buto devynaukščiame blokiniame 1980-ųjų statybos name šildymas per trejus metus pabrango 70 proc. O kitąmet centralizuotai tiekiama šiluma Klaipėdoje brangs dar bent ketvirtadaliu. Dienraštis surinko duomenis apie sąskaitas, kurias gaudavo vieno I. Simonaitytės g. devynaukščio dviejų kambarių (49,49 kv. m ploto) buto savininkai.

„Kiekvieną mėnesį karšto vandens sunaudoju panašų kiekį. Tačiau praėjusio mėnesio sąskaita nustebino - mokėti teks gerokai daugiau, nors šilumos kaina nesikeitė. Kodėl skirtingais mėnesiais taip skiriasi suvartojamos šilumos kiekis vienam kubiniam metrui vandens pašildyti?“ Atsako AB „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.

Dar gerokai prieš prasidedant oficialiam šildymo sezonui viršutiniuose daugiabučių aukštuose esančių butų savininkai buvo raginami sudaryti galimybę specialistams nuorinti radiatorius. Tačiau, kaip ir kasmet, šis procesas vėl vyko ne visai sklandžiai.

Pasibaigęs šildymo sezonas dar kartą įrodė, jog dėl pasenusių šilumos ir karšto vandens sistemų daugiabučiuose šilumos energija naudojama neefektyviai. AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro specialistai iš daugiabučių namų, kuriuose nemodernizuoti šilumos punktai ir išbalansuota šildymo sistema, gavo daugiausia nusiskundimų dėl nekokybiško šildymo.

Nors uostamiestyje sausį suvartota 10 proc. mažiau šilumos energijos nei pernai gruodį,sąskaitos už šildymą gyventojams bus ženkliai didesnės, rašo „Vakarų ekspresas“. Dėl pabrangusių dujų nuo sausio 1 d. Klaipėdoje ir Gargžduose įsigaliojo nauja 28,8 proc. didesnė šilumos kaina - nebe 12,37 ct, o 15,94 ct (be PVM) už kilovatvalandę. „Suprantame, kad mokesčiai už šildymą nėra maži. Tačiau nei mes, nei kitų miestų šilumos tiekėjai negali įtakoti kuro kainų - šildymas brangsta visoje šalyje.

Atšalus orams klaipėdiečiai ėmė įtarti, jog į daugiabučius tiekiama mažiau šilumos. Esą taip siekiama, kad pabrangus šildymui gyventojai iškart nepajustų kainų šuolio, rašo „Klaipėda“. Vamzdžių čiupinėti neverta Centrinės dalies miesto gyventojai skundėsi, kad radiatoriai, kaip ir orai, atvėso. Kai lauke buvo šilčiau, radiatoriai plieskė karščiu.